Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

Kas nutiko maisto kainoms Europoje

Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

Trys šalys, kur dirbantieji prarado

Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

„Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.