Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė „Gazprom“ dalyvavimą statant azoto trąšų gamyklą Baltarusijoje. Pasak jo, prie projekto esą būtų kviečiamos prisidėti ir JAV, pateikiant tai kaip galimybę amerikiečiams užsitikrinti trąšų tiekimą.
Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Vakarų šalys siekia riboti Rusijos energetikos įtaką, o Baltarusija po 2022 metais įvestų sankcijų prarado dalį eksporto kelių. Nors Lukašenka kalba apie technologinį ir komercinį bendradarbiavimą, reali tokių planų įgyvendinimo perspektyva išlieka neaiški.
Trąšos, sankcijos ir žaliavų grandinės
Lukašenka akcentuoja JAV poreikį trąšoms, ypač azotinėms, ir siūlo jas gaminti kartu Baltarusijoje, remiantis amerikietiškomis technologijomis. Kartu pabrėžiama, kad jei JAV neprisidėtų, projektas vis tiek būtų vykdomas su „Gazprom“.
Azoto trąšų pramonėje lemiamą vaidmenį atlieka gamtinių dujų kaina ir tiekimo stabilumas, nes dujos yra pagrindinė amoniako gamybos žaliava. Dėl to Rusijos bendrovės įsitraukimas reikštų ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie dujų, tačiau kartu keltų sankcijų ir reputacijos rizikas bet kuriam Vakarų partneriui.
Kalis ir JAV importo priklausomybė
Diskusijose minimas ir kalis, kuris yra viena svarbiausių Baltarusijos eksporto prekių. JAV kalio rinkoje reikšmingą dalį sudaro importas, o didžiausias tiekėjas tradiciškai yra Kanada, todėl bet kokie alternatyvūs šaltiniai Vašingtonui gali būti patrauklūs kainos ar diversifikacijos požiūriu.
Tuo pat metu Baltarusijos galimybės eksportuoti trąšas yra ribojamos logistikos ir politinių sprendimų. Po 2022 metais įsigaliojusių apribojimų šalis neteko įprastų tranzito maršrutų per regiono uostus, o tai reiškia, kad net pasiekus komercinį susitarimą išlieka klausimas, kaip fiziškai ir teisiškai būtų organizuojamas tiekimas.
JAV ir Rusijos ar Baltarusijos įmonių projektai šiuo metu būtų vertinami per sankcijų laikymosi prizmę, įskaitant finansavimo, technologijų perdavimo ir atsiskaitymų kanalus. Todėl Lukašenkos siūlymas labiau atrodo kaip politinis signalas ir bandymas atverti derybų langą, o ne greitai įgyvendinamas investicinis planas.
Leave a Reply