Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.
Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.
„Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.
Kas pakeitė prognozę?
Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.
Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.
DI bumas ir pramonės užsakymai
Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.
Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.
Infliacijos rizika ir vangus vartojimas
Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.
Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.
Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.
Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus
Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.
Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.
Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.
Leave a Reply