Europos Sąjungai šią žiemą gali tekti sumažinti gamtinių dujų vartojimą maždaug 7 proc., nes atsargos saugyklose rudenį pasiekė žemiausią lygį šiuo metų laiku per daugiau nei dešimtmetį. Apie tai savo ataskaitoje perspėjo energijos rinkas analizuojantis JAV nevyriausybinis institutas IEEFA.
Instituto skaičiavimu, norint išvengti didesnės įtampos šildymo sezono pabaigoje, blokui gali reikėti sudeginti apie 14 mlrd. kubinių metrų mažiau dujų nei praėjusią žiemą. Nurodoma, kad spalio 3 dieną ES saugyklos buvo užpildytos apie 72,4 proc., o tai reiškia mažesnę atsargų „pagalvę“ lapkričio–kovo laikotarpiui.
„Tai nereiškia, kad ES saugyklos šią žiemą išseks, tačiau mažesnės atsargos reiškia ir lėtesnį dujų atidavimą į tinklą, o tai ypač pavojinga vėlyvų šalčių metu“, – teigiama IEEFA vertinime.
IEEFA pabrėžia, kad atsargų trūkumas sutampa su artėjančiais struktūriniais pokyčiais rinkoje: nuo 2027 metų sausio planuojamas visiškas rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimas į ES. Tai, pasak analitikų, didina spaudimą alternatyviems tiekimo šaltiniams ir verčia atidžiau vertinti paklausos mažinimo priemones.
Kainas kelia geopolitinė įtampa
Dujų kainoms Europoje papildomą įtampą kelia karas Irane ir jo pasekmės laivybai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių suskystintų gamtinių dujų maršrutų pasaulyje. Dėl trikdžių rinkos dalyviai riziką įkainoja iš anksto, todėl brangsta tiek momentiniai, tiek ateities sandoriai.
Nyderlandų TTF biržos ateities sandorių kainos rugsėjo viduryje buvo pakilusios iki maždaug 84,5 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Spalio pradžioje kainos vėl buvo priartėjusios prie 80 eurų ribos, o savaitės pabaigoje svyravo apie 78 eurus už megavatvalandę.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę akcentavo, kad dėl kainų šuolio importuojamas iškastinis kuras ES kainavo apie 100 mlrd. eurų daugiau, nors realiai papildomos energijos dėl to neatsirado. Energetikos komisaras Danas Jørgensenas yra raginęs valstybes toliau mažinti paklausą, kai atsargos išlieka išskirtinai mažos.
Brangesnės atsargos ir brangus papildymas
IEEFA skaičiuoja, kad atsargų spragą užpildyti papildomu importu, užuot mažinus vartojimą, galėtų kainuoti apie 3 mlrd. eurų. Institutas pažymi, kad tai reikštų maždaug 12 proc. priemoką, palyginti su tuo, kiek toks pats dujų kiekis būtų kainavęs prieš metus.
Rinkos mechanika, kai vasarą dujos perkamos pigiau, saugomos ir žiemą parduodamos brangiau, pastaruoju metu veikia prasčiau. Kai kuriais laikotarpiais šiemet vasaros kontraktai buvo brangesni nei žiemos, todėl kaupimas saugyklose daliai rinkos dalyvių tapo labiau finansine rizika nei pelninga strategija.
Dėl to vis dažniau įsikiša valstybės: Nyderlandai yra skyrę iki 993 mln. eurų paramą, kad valstybei priklausanti EBN galėtų sukaupti atsargų, Vokietija yra įpareigojusi valstybės valdomą importuotoją SEFE sukaupti nustatytą kiekį, o Ispanija didino suskystintų dujų rezervus importo terminaluose.
Ką siūlo analitikai
Analitikai primena, kad po 2022 metų krizės dujų vartojimas žiemą buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau pastaraisiais sezonais vėl augo, todėl greitų ir lengvų taupymo sprendimų gali nebeužtekti. Tuo pat metu didesnė priklausomybė nuo saugyklų reiškia, kad po šalto sezono reikės daugiau ir brangiau pildyti atsargas.
IEEFA ragina daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, šilumos siurblius, pramonės elektrifikaciją ir energijos vartojimo efektyvumą. Pasak instituto, tai padėtų mažinti žiemos paklausos pikus, kurie ištuština saugyklas, ir sumažintų riziką, kad Europa dešimtmečiams „užsirakins“ iškastinio kuro infrastruktūroje.
Leave a Reply