Airija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, pateikė siūlymą mažinti kitą daugiametį ES biudžetą 141 mlrd. eurų. Taip Dublinas siekia priartinti susitarimą su vadinamųjų taupiųjų valstybių grupe, kuriai toną dažnai užduoda Vokietija.
Siūlomas 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos biudžetas sudarytų apie 1 622 mlrd. eurų 2025 metų kainomis. Tai būtų maždaug 8 proc. mažiau, nei buvo siūliusi Europos Komisija, tačiau vis dar gerokai daugiau nei dabartinis ES ilgalaikis biudžetas.
Daugiausia karpoma konkurencingumui
Pagal pirmininkaujančios šalies parengtą vadinamąją derybų dėžutę didžiausia mažinimų našta tektų konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir gynybos programoms. Šių sričių finansavimas siūlomas apkarpyti apie 13 proc., iki 456 mlrd. eurų.
Globalios partnerystės ir pagalbos trečiosioms šalims kryptis Global Europe būtų mažinama apie 17 proc., iki 157 mlrd. eurų. Tuo metu administracinės ES institucijų išlaidos siūlomos mažinti apie 8,8 proc., iki 95 mlrd. eurų.
Ūkininkams ir regionams mažiau, bet švelniau
Didžiausia ES išlaidų dalis – sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas – būtų apkarpyta palyginti nedaug. Šiai krypčiai siūloma mažinti apie 3 proc., iki 914 mlrd. eurų, siekiant apsaugoti jautriausias valstybių narių prioritetų sritis.
Airijos valstybės ministras Europos reikalams Thomas Byrne pabrėžė, kad dokumentas skirtas suartinti skirtingas pozicijas ir rasti pusiausvyrą tarp naujų prioritetų, tokių kaip konkurencingumas ir gynyba, bei tradicinių politikų, ypač žemės ūkio ir sanglaudos.
„Derybų dėžutė siekia suartinti labai skirtingas valstybių narių pozicijas ir priartinti sprendimą dėl biudžeto trilemų“, – sakė Thomas Byrne.
Nauji ES pajamų šaltiniai
Airijos kompromisiniame tekste numatomas ir naujas vadinamųjų nuosavų išteklių paketas, iš kurio į ES biudžetą kasmet galėtų įplaukti apie 55 mlrd. eurų. Nuosavi ištekliai reiškia ES mastu surenkamas įmokas ar mokesčius, kurie tiesiogiai papildo bendrą kasą.
Vienas didžiausių pokyčių – siūlymas didinti anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasienyje įplaukų dalį, kuri keliautų į ES biudžetą, nuo 75 proc. iki 90 proc. Taip pat siūloma lankstesnė taršos leidimų prekybos sistemos įplaukų integracija toms valstybėms, kurios remiamos Modernizavimo fondo lėšomis.
Tekste išlaikomi ir Europos Komisijos siūlymai dėl tabako akcizo nuosavo ištekliaus, įmonių ištekliaus bei elektroninių atliekų įmokos, taip pat numatoma, kad ES pasiliktų 90 proc. muitų pajamų. Tačiau neįtraukti Europos Parlamento siūlyti nauji ištekliai, susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, internetiniais lošimais ir kriptoturtu.
Politinis spaudimas auga
Biudžeto derybas apsunkina artėjantys rinkimų ciklai keliose didžiosiose ES valstybėse, todėl siekiama politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Skirtingos stovyklos jau dabar siunčia priešingus signalus: vieni ragina ryškiai mažinti biudžeto apimtį, kiti reikalauja pirmiausia saugoti paramą regionams ir ūkininkams.
Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz viešai pareiškė, kad siūlomas derybų dokumentas, jos vertinimu, vis dar reiškia per didelį ir sunkiai įperkamą biudžeto augimą. Tai rodo, kad net ir kompromisinis variantas gali neįtikinti taupiųjų šalių.
Artimiausiomis dienomis Airijos siūlymą aptars ES ambasadoriai ir Bendrųjų reikalų taryba, o galutinį politinį impulsą turėtų suteikti Europos Vadovų Taryba, kuri planuoja diskusijas spalio 15 dieną ir spalio 16 dieną. Nuo šių pokalbių priklausys, ar ES biudžeto derybos pajudės iš aklavietės, ar įtampa tarp prioritetų tik didės.
Leave a Reply