Via Carpatia turėjo tapti aiškiu Šiaurės ir Pietų Europos kelių koridoriumi, tačiau realybėje projektas stringa ties valstybių darbų suderinimu. Lenkija dalį maršruto spartina, bet ties riba vairuotojus gali pasitikti „butelio kaklelis“, nes Slovakija savo atkarpai planuoja gerokai vėlesnius terminus.
Lenkijos aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitoje apie 2018–2025 metų laikotarpį vertino ne tik vidaus darbus, bet ir tai, kaip Via Carpatia juda kitose šalyse. Dokumente pabrėžiama, kad politinė idėja ir tarptautinės deklaracijos dar nereiškia vienodo tempo kiekvienoje grandyje.
Koridorius TEN-T tinkle, bet tempai nevienodi
NIK nurodo, kad Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, o vėliau ir Rumunijos bei Bulgarijos vyriausybių veiksmai iš esmės atitiko Via Carpatia idėją. Tai padėjo pasiekti, kad visas maršrutas būtų įtrauktas į transeuropinio transporto tinklo TEN-T rėmus atskirų valstybių teritorijose.
Tačiau TEN-T statusas pats savaime neužtikrina, kad visos šalys darbus vykdys tuo pačiu grafiku ir tokiais pačiais prioritetais. Dėl to vienose atkarpose jau kalbama apie užbaigtą greitkelio standartą, o kitose vis dar dominuoja planavimo ir finansavimo diskusijos.
Kur jau padaryta, o kur dar likę šimtai kilometrų
Pasak NIK, Vengrija Via Carpatia trasą savo teritorijoje greitkelio ar automagistralės standartu užbaigė 2021 metais. Graikijoje dar 2010 metais buvo užbaigta 96 kilometrų atkarpa Salonikai–Seresai–Promachonas, nors ji nebuvo vystoma kaip atskiras projektas su Via Carpatia ženklu.
Rumunijoje, remiantis šalies transporto institucijų viešinta informacija, 2023 metais projekto įgyvendinimas siekė apie 35 proc., o žiniasklaidoje tuo pačiu laikotarpiu minėtas ir didesnis progresas. Vis dėlto akcentuojama, kad iki pilno koridoriaus dar liko keli šimtai kilometrų, todėl vairuotojams tai reiškia ilgą pereinamąjį laikotarpį.
Bulgarijos atvejis NIK ataskaitoje įvardijamas kaip formaliai egzistuojantis, bet ne kaip nuosekliai vykdoma, atskirai valdoma investicija. Realūs darbai dažniau siejami su nacionalinių kelių ruožais, kurie tik sutampa su Via Carpatia koridoriumi, o tai apsunkina vieningo grafiko ir atsakomybės klausimus.
Lietuvoje Via Carpatia maršrutas siejamas su TEN-T ruožais, į kuriuos įeina keliai, jungiami ir su Via Baltica kryptimi. NIK minima, kad už kelių plėtrą atsakinga „Via Lietuva“ yra pradėjusi platesnę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto programą, o 2026 ir 2027 metais planuojama darbais apimti apie 170 kilometrų.
Slovakijos terminai kelia didžiausią įtampą
NIK išskiria Slovakiją kaip sudėtingiausią grandį, nes iki 2022 metų šis koridorius ten nebuvo laikomas aiškiu vyriausybės prioritetu. Tempo ribotuvais įvardijami finansiniai apribojimai ir konkurencija su kitais infrastruktūros projektais.
Esminiu ruožu laikoma apie 70 kilometrų greitkelio R4 dalis nuo Prešovo iki Lenkijos sienos. NIK nurodo, kad 2023 metais atidarytas pirmasis šiaurinio Prešovo aplinkkelio ruožas, tačiau visa R4 dalis skaidoma į kelis etapus, kurių užbaigimas numatomas skirtingu laiku.
Slovakijos finansų ministerijos analizė, remdamasi nacionalinio kelių operatoriaus užsakytu pagrindimu, mini 2032 metus kaip labiausiai reikalingo ruožo tikslą, o kitoms dalims paliekama galimybė nusikelti iki 2050 metų. Vėlesnėse dokumentų versijose figūruoja ir 2040 metų riba, o tai praktiškai reiškia, kad greitkelio standartas iki sienos gali vėluoti dešimtmečiais.
Lenkijos planai tuo metu numato greitesnį priėjimą prie sienos, todėl susidaro paradoksali situacija: modernus kelias gali „pasibaigti“ ties pasienio ruožu, o toliau vairuotojai bus nukreipiami į žemesnės kategorijos kelius. Būtent čia ir atsiskleidžia pagrindinė Via Carpatia problema: viso koridoriaus vertė priklauso nuo lėčiausios grandies.
Leave a Reply