Miškų gaisrų rizika Europoje plečiasi į teritorijas, kurios anksčiau su ugnies sezonais beveik nesusidurdavo. Mokslininkai įspėja, kad šylantis klimatas keičia gaisrų geografiją, o daliai regionų teks išmokti gyventi su nauja realybe.
Prancūzijoje 2026 metais nuo metų pradžios išdegė apie 960 kvadratinių kilometrų miškų. Tai maždaug septynis kartus daugiau nei pastarųjų 20 metų vidurkis, o toks šuolis siejamas su karštesnėmis, sausesnėmis ir vėjuotesnėmis sąlygomis.
Mokslininkų vertinimu, didelių miškų gaisrų rizika Prancūzijoje, palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu, maždaug padvigubėjo. Ispanijoje ji laikoma daug kartų didesne, nes karščio bangos ir užsitęsusios sausros vis dažniau sutampa su stipriais vėjais.
Kodėl gaisrai plinta į naujas zonas
Dauguma miškų gaisrų Europoje kyla dėl žmogaus veiklos, o dalis jų, specialistų vertinimu, galėtų būti išvengti. Dažnos priežastys yra neužgesintos nuorūkos, netinkamai naudojamos kepsninės, kibirkštys nuo darbų, taip pat tyčiniai padegimai ir aplaidumas.
Vis dėlto klimato kaita sukuria palankesnes sąlygas ugniai plisti: augmenija ilgiau išlieka sausa, karščio epizodai tampa intensyvesni, o gaisrų sezonas daugelyje vietovių ilgėja. Tai reiškia, kad net ir vienkartinis žmogaus neatsargumas lengviau virsta dideliu incidentu.
Ką sako tyrėjai
Tyrimai Europoje rodo, kad karštesnės, sausesnės ir vėjuotesnės sąlygos gali reikšmingai padidinti plotus, kuriuos ateityje palies miškų gaisrai. Dėl to tradicinės prevencijos priemonės, paremtos praeities statistika, kai kur gali būti nepakankamos.
„Jei gaisrai pasieks ekstremalų intensyvumą, mūsų galimybės juos suvaldyti gali būti išsemtos, o mes vis dar tiksliai nežinome, kur yra kritinė riba. Rekordiniai gaisrai Prancūzijoje aiškiai parodė: negalime paprastai perkelti praeities patirties į ateitį“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Thomas Hickler.
Ekspertai pabrėžia, kad situaciją gali keisti geresnės gaisrų valdymo strategijos ir technologijos, tačiau tam reikalingos nuoseklios investicijos. Prancūzijoje vystomos sistemos, kurios apjungia palydovinius duomenis ir DI, kad ugniagesiai greičiau matytų rizikos židinius ir galėtų tiksliau planuoti pajėgas.
Ką tai reiškia gyventojams ir institucijoms
Praktinis pokytis paprastas: daugiau vietovių bus priverstos taikyti gaisrų prevencijos taisykles, kurios anksčiau atrodė aktualios tik Pietų Europai. Tai apima griežtesnę kontrolę karščio metu, greitesnį reagavimą į dūmus, taip pat aiškesnes evakuacijos ir informavimo procedūras.
Pastaraisiais sezonais dideli gaisrai Europoje lėmė masines evakuacijas, sutrikdė turizmą ir kėlė grėsmes infrastruktūrai. Mokslininkai perspėja, kad be prisitaikymo priemonių ir emisijų mažinimo, gaisrų rizika gali tapti nuolatiniu iššūkiu vis didesnei žemyno daliai.
Leave a Reply