ES susiduria su spaudimu užpildyti Ukrainos „Starlink“ spragą: skubina alternatyvias palydovines ryšio galimybes

Written by

in

Europos Sąjunga patiria vis didesnį politinį spaudimą užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenė išlaikytų patikimą ryšį fronte, po to, kai pastarosiomis dienomis fiksuoti „Starlink“ ryšio apribojimai. Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją paspartinti sprendimus, kurie leistų Ukrainai greičiau pasinaudoti europinėmis palydovinio ryšio priemonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po ES vadovų susitikimo Briuselyje teigė, kad ryšio spartos sumažinimas turėjo tiesioginių pasekmių gynybai. Pasak jo, „Starlink“ buvo naudojamas padedant atremti atakas, įskaitant bepiločius orlaivius, smogiančius civilinei infrastruktūrai.

„Tai buvo labai pavojinga ir nemaloni staigmena“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Ukraina nuo plataus masto karo pradžios plačiai rėmėsi „Starlink“ palydoviniu internetu, kuris tapo kritiškai svarbus ryšiui, dronų operacijoms ir dalinių koordinavimui, ypač ten, kur antžeminė infrastruktūra pažeista. Ši priklausomybė kelia riziką, kai paslaugos sąlygos ar techniniai parametrai gali keistis dėl politinių sprendimų ar tiekėjo nustatytų ribojimų.

Situacija paskatino griežtesnes diskusijas Briuselyje dėl to, ar Europos saugumas gali priklausyti nuo vieno privataus tiekėjo ir JAV politinės krypties. Kai kurie europarlamentarai pabrėžia, kad Ukrainos ryšio stabilumas yra tiesiogiai susijęs ir su Europos saugumo interesais, todėl būtina turėti daugiau nei vieną patikimą sprendimą.

Govsatcom ir derybos su Ukraina

Europos įstatymų leidėjai ragina Europos Komisiją greičiau užbaigti derybas, kad Ukraina galėtų prisijungti prie ES telkiamų saugaus ryšio pajėgumų, kurie vystomi per Govsatcom iniciatyvą. Ši programa sukurta tam, kad dalyvaujančios valstybės turėtų prieigą prie saugių vyriausybinių ryšio paslaugų, įskaitant krizių valdymą ir gynybos poreikius.

Europos Komisija viešai patvirtino, kad vyksta pokalbiai su Ukraina dėl glaudesnio įtraukimo į Govsatcom. Tačiau proveržio kol kas nėra, o tai ir didina spaudimą greičiau suderinti teisinius bei techninius klausimus, kad sprendimai įsigaliotų ne po mėnesių, o per kuo trumpesnį laiką.

Alternatyvų paieška ir IRIS² grafikas

Kartu su trumpalaikiais sprendimais ES politikai vis garsiau kelia klausimą apie ilgalaikę Europos alternatyvą komerciniams JAV tinklams. Dėl to dažniau minima IRIS² programa, kuri turėtų sukurti europinį daugiapaskirtį palydovinio ryšio tinklą, tačiau šiuo metu planuojama, kad sistema pilnu pajėgumu veiks tik apie 2030 metus.

Dėl tokio termino dalis politikų akcentuoja, kad vien tik IRIS² neatsakys į neatidėliotinus Ukrainos poreikius, todėl būtina derinti kelias kryptis: spartinti prieigą prie jau turimų europinių pajėgumų, stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir mažinti kritinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tuo pat metu Ukrainos vadovybė teigia dirbanti dvišaliu formatu su atskiromis ES valstybėmis, siekdama papildomų ryšio galimybių.

Ši istorija Briuselyje taip pat vėl iškelia platesnę temą apie strategines technologines priklausomybes: nuo ryšio ir kosmoso infrastruktūros iki gynybos tiekimo grandinių. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo ginkluotės, bet ir nuo atsparių, europiniais sprendimais paremtų ryšio technologijų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *