Nuo spalio 9 dienos įsigaliojo atnaujintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad pakeitimai svarbūs tiek jau turintiems nuomos sutartis, tiek planuojantiems valstybinę žemę nuomotis be aukciono.
Pakeitimai parengti derinant tvarką su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įsigalioja 2026 metų gegužės 1 dieną. Tikslas – aiškiau apibrėžti dokumentų sąrašus, sutarties keitimo pagrindus ir nuomos mokesčio perskaičiavimą, kad mažėtų interpretacijų ir ginčų.
Kas aktualu apleistiems statiniams
Vienas esminių pokyčių susijęs su atvejais, kai valstybinė žemė be aukciono nuomojama apleistiems ar sunykusiems statiniams eksploatuoti. Nuo šiol tiksliau įvardijama, kokius dokumentus reikia pateikti, o reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir priežasčių, kodėl jis šiuo metu negali būti naudojamas.
Apleistų statinių atveju pabrėžiama, kad tvarka taikoma tada, kai paskirčiai atkurti pakanka paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstravimo neplečiant faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 metų sausio 1 dienos pradėti statyti statiniai, kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, tačiau būtina neviršyti projekte numatytų parametrų.
Patikslinta ir sunykusių statinių vertinimo logika, kai žala atsirado ne dėl savininko valios, pavyzdžiui, po gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Tokiais atvejais svarbu, kad liekanos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registre ir Nekilnojamojo turto registre, o už paveldą atsakinga institucija būtų įvertinusi atstatymo galimybes pagal planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.
Sutartys, statybos ir mokesčiai
Kita pokyčių dalis susijusi su jau sudarytomis nuomos sutartimis: patikslinta nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka ir išplėsti atvejai, kada sutartį galima keisti, jei nuomos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vertinant prašymą keisti sutartį, nuo šiol tiesiogiai taikomi atnaujintose taisyklėse įtvirtinti pagrindai ir sąlygos.
Daugiau aiškumo įvedama ir nuomininkams, kurie ketina statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus. Vien deklaruojamo ketinimo nepakanka: galimybė statyti ar rekonstruoti turi būti numatyta pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, o planuojant darbus svarbu iš anksto pasitikrinti, ar sutarties sąlygos tai leidžia.
Atnaujintos taisyklės taip pat tiksliau nusako, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti savivaldybės administracijai, kad galėtų pasinaudoti sutartyje įrašyta teise vykdyti statybas ar rekonstrukciją. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant projektavimą ar rangos darbus verta įsivertinti ne tik investicijų planą, bet ir nuomos sutarties turinį.
Mažiau perteklinių pažymų
Taisyklėse aiškiau įtvirtinta nuostata, kada žmogus ar įmonė turi pateikti nuosavybės teisę į sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jei institucija šiuos duomenis gali gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai jų teikti nereikės.
Dar vienas patikslinimas susijęs su statinių kadastro duomenimis, kai registruose ar dokumentuose nėra aišku, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys. Tokiu atveju asmuo turės parengti arba atnaujinti kadastro duomenų bylą ir ją pateikti kartu su prašymu nuomoti valstybinę žemę.
NŽT akcentuoja, kad pokyčių esmė – daugiau aiškumo tais atvejais, kurie praktikoje kelia daugiausia klausimų: nuoma be aukciono, apleistų ar sunykusių statinių situacijos, sutarties keitimas bei statybų planavimas. Nuomininkams rekomenduojama prieš teikiant prašymus peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti, ar turimi dokumentai atitinka atnaujintus reikalavimus.
Leave a Reply