Menopauzė keičia odą greičiau nei manėte: 5 požymiai ir klaidos, kurios sendina

Kodėl oda keičiasi po menopauzės?

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau mažėjantis estrogenų kiekis pastebimai veikia odą. Estrogenai dalyvauja kolageno gamyboje, odos drėgmės palaikyme ir audinių regeneracijoje, todėl hormonų pokyčiai neretai matomi ir jaučiami gana greitai.

Pokyčių stiprumas skiriasi: įtakos turi genetika, saulės poveikis, rūkymas, mityba, lėtinės ligos ir kasdienė odos priežiūra. Vis dėlto dermatologai išskiria kelias labai dažnas kryptis, kuriomis oda keičiasi menopauzės laikotarpiu.

Dažniausi pokyčiai: nuo sausumo iki plonėjimo

Vienas dažniausių nusiskundimų yra odos sausumas. Mažėja sebumo išsiskyrimas, kinta epidermio lipidų sudėtis, silpnėja gebėjimas sulaikyti vandenį, todėl oda greičiau praranda drėgmę ir tampa jautresnė aplinkos dirgikliams.

Ne visada pirmasis signalas būna raukšlės. Dažniau moterys pirmiausia pastebi tempimą, šiurkštumą, matinį vaizdą, pleiskanojimą ar niežulį, o diskomfortas gali pasireikšti ne tik veide, bet ir ant rankų, kojų ar dekoltė srityje.

Menopauzės pradžioje dažnai greitėja stangrumo praradimas, nes lėtėja kolageno sintezė ir keičiasi elastinės skaidulos. Medicinos literatūroje nurodoma, kad per pirmuosius kelerius metus po menopauzės kolageno kiekis odoje gali sumažėti maždaug 30 proc., vėliau mažėjimas paprastai sulėtėja.

Dėl lėtesnės odos atsinaujinimo kaitos epidermis gali plonėti, oda tampa trapesnė, o smulkūs įtrūkimai ar nubrozdinimai gali gyti ilgiau. Dėl to tai, kas anksčiau tiko, vėliau gali pradėti erzinti, ypač jei naudojami intensyvūs šveitikliai ar stipriai veikiančios priemonės.

Ką daryti kasdien, o kada kreiptis į gydytoją?

Didžiausia klaida yra bandyti odą prižiūrėti taip pat, kaip prieš dešimtmetį. Jei oda tapo sausesnė ir reaktyvesnė, pirmenybę verta teikti švelniam prausimui, trumpesnėms ir ne per karštoms maudynėms, reguliariam drėkinimui ir barjerą stiprinančioms priemonėms.

Dažnai rekomenduojami ingredientai, kurie padeda sulaikyti drėgmę ir atkurti barjerą: glicerinas, hialurono rūgštis, keramidai. Jei norisi įtraukti retinolį ar kitas retinoidų grupės priemones, tai verta daryti palaipsniui, ypač esant sausai ar jautriai odai, o stipresnius sprendimus aptarti su dermatologu.

Dar vienas svarbus aspektas yra saulės apsauga, nes ultravioletiniai spinduliai spartina atraminių skaidulų irimą ir skatina fotostarėjimą. Kasdienė plataus spektro apsauga, dažnai su SPF ne mažesniu nei 30, svarbi ne tik dėl raukšlių, bet ir dėl pigmentinių dėmių bei netolygaus atspalvio ryškėjimo.

Po menopauzės oda neretai prasčiau toleruoja kvapus, dideles aktyviųjų medžiagų koncentracijas ar kelių stiprių produktų derinimą vienu metu. Jei anksčiau naudotas kremas staiga pradeda graužti, atsiranda paraudimas, deginimas ar pasikartojantis bėrimas, tai gali būti ne alergija, o susilpnėjusios odos barjero reakcija.

Vis dėlto ne kiekvienas pokytis turi būti aiškinamas menopauze. Greitai didėjantis, kraujuojantis ar keičiantis formą odos darinys, negyjanti žaizdelė, labai varginantis niežulys ar nuolat pasikartojantys bėrimai yra priežastis kreiptis į gydytoją ir neatidėlioti apžiūros.