Ne tik skausmas krūtinėje
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.
Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.
Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai
Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.
Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.
Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.
Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.
Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.
Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius
Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.
Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.
Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.
Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.
Leave a Reply