Užsienio įtaka ar vidaus problemos?
Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.
Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.
Ką sako Paryžius ir Roma?
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.
Komisija primena DSA ribas
Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.
Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.
Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.
Manipuliacija po įvykių – kita istorija
Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.
Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai
Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.
Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.
Leave a Reply