Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Europoje, o jų rizika didėja dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo. Medikai pabrėžia, kad dalis sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės juos nurašo nuovargiui ar stresui. Vis dėlto pasikartojantys požymiai dažnai būna pirmas signalas, kad verta išsitirti.
Prie dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama arterinė hipertenzija, aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies vožtuvų ydos. Šios būklės gali vystytis palaipsniui, o pasekmės kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, infarktu ar insultu.
Įspėjamieji simptomai, kurių neignoruokite
Įtarimą turėtų kelti skausmas, spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač jei pojūtis plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dusulį, kuris iš pradžių pasireiškia tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali varginti ir ramybėje. Nerimą gali kelti ir širdies plakimo permušimai, dažnas ar staiga padažnėjęs pulsas.
Dar vienas dažnas, bet nuvertinamas ženklas yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kai įprasti kasdieniai veiksmai ima varginti labiau nei anksčiau. Įspėjimu laikomi ir galvos svaigimas, apalpimas, kojų tinimas, taip pat užsitęsęs kosulys, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, naujai atsiradę, stiprėjantys ar pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
Kas didina riziką ir ką galima pakeisti
Specialistai pabrėžia, kad reikšminga rizikos dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis druskos kiekis, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susidurti su hipertenzija, ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Širdžiai palankesnį kasdienį režimą dažniausiai sudaro reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Daugelyje rekomendacijų akcentuojama augalinio maisto įvairovė, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, žuvis, augaliniai aliejai, pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, taip pat sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus ribojimas. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti cholesterolio bei gliukozės rodiklius.
Kada verta pasitikrinti profilaktiškai
Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi, o svarbus veiksnys yra ir paveldimumas, todėl ne viską galima kontroliuoti vien gyvenimo būdu. Dėl to profilaktiniai tyrimai ir periodinės šeimos gydytojo konsultacijos padeda laiku pastebėti padidėjusį kraujospūdį ar lipidų apykaitos sutrikimus, kurie ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais.
„Veikime iš anksto ir neleiskime ligai užklupti netikėtai. Reguliarūs tyrimai leidžia pastebėti rizikas tada, kai pakanka koreguoti įpročius, o tai gali sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę“, – sakė gydytoja Agata Strukow iš „ALAB laboratorijos“.
„Nelaukime, kol širdis pati pareikalaus dėmesio. Pagrindiniai tyrimai ir nuosekli kontrolė gali tapti pirmu signalu, kad kraujotakoje vyksta nepageidaujami pokyčiai, o kuo anksčiau sureaguojame, tuo daugiau galimybių išvengti rimtų pasekmių“, – sakė Agnieszka Wołczenko iš pacientų asociacijos „EcoSerce“.
Jei krūtinės skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ar lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Kuo greičiau suteikiama pagalba ūmių būklių atveju, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių širdies pažeidimų.
Leave a Reply