Persijos įlankos šalių naftos eksportas pastarosiomis savaitėmis vėl pasiekė ir kai kuriais vertinimais viršijo iki karo su Iranu buvusį lygį. Vis dėlto naftos kainos išlieka aukštos, nes rinką toliau veikia tiekimo grandinės rizika, brangus gabenimas ir įtampa Ormuzo sąsiauryje.
Laivybos srautai per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, vis dar mažesni nei iki konflikto. Dėl to dalis krovinių nukreipiami alternatyviais maršrutais, o tai ilgina kelionės laiką ir kelia galutines sąnaudas.
Kas vyksta Ormuzo sąsiauryje?
Regiono eksportuotojai vis dažniau remiasi infrastruktūra, leidžiančia apeiti Ormuzo sąsiaurį, taip pat naudoja perkrovimą iš vieno tanklaivio į kitą. Praktikoje tai reiškia, kad mažesni laivai gabena krovinius rizikingesnėje zonoje, o didesni tanklaiviai laukia saugesniuose vandenyse, kur nafta perpilama ir siunčiama į Azijos rinkas.
Riziką didina pasikartojantys incidentai jūroje ir išaugusios saugumo priemonės. Dalis reisų planuojami konvojais, o laivybos įmonės papildomai vertina maršrutų saugumą, įgulų parengimą ir galimas prastovas, jei situacija vėl paaštrėtų.
Kodėl naftos gabenimas taip pabrango?
Net ir atsistatant eksportui, logistikos kaštai regione išaugo kelis kartus, ypač gabenant naftą į Aziją. Prie brangimo prisideda ne tik ilgesni maršrutai, bet ir karo rizikos draudimas, papildomos apsaugos priemonės bei didesni reikalavimai įguloms.
Draudimo įmokos dėl karo rizikos kai kuriais atvejais šoktelėjo nuo kelių iki maždaug dešimties proc. apdraudžiamos turto vertės, o tai tiesiogiai įskaičiuojama į frachto kainą. Laivybos bendrovės taip pat taiko priedus už darbą padidintos rizikos zonoje, todėl galutinė barelio transporto savikaina reikšmingai padidėja.
Kodėl kainos vis tiek nesileidžia?
Rinkos dalyviai naftos kainose įskaičiuoja ne tik faktinį tiekimo atsigavimą, bet ir tikimybę, kad konfliktas gali atsinaujinti ar išsiplėsti. Net ir trumpalaikiai sutrikimai regione sukelia didesnę reakciją, kai pasaulinės atsargos nėra didelės ir „pagalvė“ nenumatytiems atvejams ribota.
Be to, naftos kainas palaiko lūkestis, kad bet koks naujas sukrėtimas Ormuzo sąsiauryje greitai paveiktų tiekimą į pagrindines importuotojas Azijoje. Tokiais laikotarpiais rinkoje auga vadinamoji geopolitinė premija, todėl kainos gali išlikti aukštos net tuomet, kai fiziniai eksporto srautai statistiškai atsistato.
„Eksportas gali grįžti į ankstesnius lygius, tačiau kol Ormuzo rizika neatslūgsta, kainoms spaudimo žemyn neužtenka vien didesnių skaičių ataskaitose“, – sakė rinkos analitikas.
Artimiausiu metu naftos kainų kryptį lems tai, ar laivyba Ormuzo sąsiauryje stabilizuosis, kaip sparčiai pildysis atsargos ir ar nebus naujų incidentų jūroje. Investuotojams tai reiškia didesnį kainų svyravimų potencialą, o vartotojams ir verslui – riziką, kad energijos žaliavų brangimas gali užsitęsti.
Leave a Reply