Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

Po trikdžių ieško alternatyvų

Ukraina, daugiau nei dvejus metus besiginanti nuo Rusijos plataus masto invazijos, vis labiau pabrėžia ryšių infrastruktūros atsparumą. Frontui ir kritinei infrastruktūrai itin svarbūs palydoviniai ryšiai, tačiau pastaraisiais mėnesiais viešai skambėjo signalai apie galimus ryšio apribojimus ir sutrikimus.

Dėl to Kyjivas siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kurti savarankiškesnį sprendimą. Esminė idėja – turėti galimybę užtikrinti ryšį net tada, kai komercinių paslaugų teikimas susiduria su politiniais ar techniniais ribojimais.

Susitarimas su Suomijos partneriais

Ukrainos gynybos ministerija spalio 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą su Suomijos bendrovėmis „Nokia“ ir „ICEYE“. Dokumentu numatyta įvertinti galimybes Ukrainai sustiprinti savarankiškumą kosmoso ir palydovinių ryšių srityje.

Susitarimas paskelbtas Suomijos premjero vizito Ukrainoje metu. Anksčiau tą patį mėnesį „Nokia“ ir „ICEYE“ taip pat pranešė apie bendradarbiavimą, kuriuo siekiama kurti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio sprendimus.

Ko siekiama: didelė sparta ir mažos delsos ryšys

Planuojama kryptis – žemosios Žemės orbitos ryšio sistema, skirta vyriausybinėms reikmėms, užtikrinanti didelę pralaidą ir mažą delsą. Tokie parametrai laikomi kritiniais realaus laiko komunikacijai, dronų valdymui, žvalgybinių duomenų perdavimui ir ryšiui su atokiomis teritorijomis.

Partneriai pabrėžia, kad sprendimai turėtų remtis patikimomis europietiškomis technologijomis. Ukrainai tai svarbu ne tik dėl tiekimo grandinių saugumo, bet ir dėl ilgalaikės integracijos su Europos gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros iniciatyvomis.

„Ne kartą įrodėme, kad galime greitai įgyvendinti palydovines misijas valstybių poreikiams, ir šią patirtį norime panaudoti padėdami kurti tokius pajėgumus. „ICEYE“ didžiuojasi remianti Ukrainą nuo 2022 metų ir esame taip pat pasiryžę šią paramą tęsti“, – sakė Rafalas Modževskis.

Ukrainos žingsnis rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau siekia suverenios prieigos prie palydovinio ryšio ir Žemės stebėjimo, kad kritinės paslaugos nepriklausytų nuo vieno privataus operatoriaus sprendimų. Kyjivo atveju tai reiškia bandymą sukurti atsparų ryšio stuburą, galintį veikti net intensyvių elektroninės kovos veiksmų sąlygomis.