Gdansko uoste oficialiai atidarytas naujas T5 terminalas, kuris turėtų tapti vienu svarbiausių logistikos centrų Baltijos jūros jūrinės vėjo energetikos projektams. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas renginyje pabrėžė, kad tokios investicijos didina energetinį saugumą ir leidžia sparčiau didinti elektros gamybos pajėgumus.
Pasak premjero, pirmoji elektra iš jūrinio vėjo parko Baltica 2 turėtų būti pradėta tiekti 2027 metais pirmąją pusę. Jis akcentavo, kad terminalas svarbus ne tik kaip infrastruktūros objektas, bet ir kaip priemonė didinti vietos įmonių dalyvavimą tiekimo grandinėse.
„Mums rūpėjo ne vien tai, kad lenkai pastatytų T5 terminalą, bet ir tai, kad būtent čia susitelktų daugiau lenkų įmonių, galinčių prisidėti prie darbų Baltijos jūroje“, – sakė Donaldas Tuskas.
Skelbiama, kad T5 terminalo statyba kainavo apie 279 000 000 eurų. Iš jų daugiau nei 163 000 000 eurų sudarė lėšos iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano, siejamo su Europos Sąjungos atsigavimo instrumentu.
T5 infrastruktūra pritaikyta didelių gabaritų kroviniams, kurie būtini jūrinėms vėjo jėgainėms: bokštams, sparnams, pamatams ir kitoms konstrukcijoms. Terminalas turėtų padėti užtikrinti sklandesnį komponentų priėmimą, sandėliavimą ir išgabenimą į montavimo vietas jūroje.
Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis atidaryme kalbėjo apie ilgalaikę perspektyvą ir nurodė, kad iki 2040 metais Baltijos jūroje teoriškai galėtų būti įrengta iki 18 gigavatų jūrinių vėjo elektrinių galios. Jo teigimu, tai reikštų milžinišką mastą: specializuotą laivyną, didelius plieno kiekius ir šimtus tūkstančių kilometrų kabelių.
Ministro teigimu, artimiausiu metu per T5 terminalą planuojama gabenti daugiau nei 107 vėjo jėgaines, skirtas Baltica 2 projektui. Skelbiama, kad šis parkas ateityje galėtų aprūpinti elektra apie 2 500 000 namų ūkių, tačiau faktiniai rodikliai priklausys nuo galutinės įrengtos galios, tinklo pralaidumo ir eksploatacinių sąlygų.
Valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas akcentavo vadinamąjį local content principą, kai daugiau vertės kuriama šalies viduje, o didesnė darbų dalis patikima vietos rangovams. Jo teigimu, analitikų vertinimais, vietinės dalies padidinimas 10 proc. galėtų reikšmingai paveikti ekonomiką, didindamas bendrąjį vidaus produktą ir biudžeto pajamas.
Jūrinė vėjo energetika Baltijos regione laikoma vienu svarbiausių dekarbonizacijos ir energetinės nepriklausomybės instrumentų, tačiau jai būtina uostų ir pramonės bazė. Tokie terminalai kaip T5 tampa kritine grandimi, nes nuo jų priklauso, ar projektai bus įgyvendinami laiku ir ar šalys sugebės išlaikyti didesnę investicijų vertę savo ekonomikoje.
Leave a Reply