Karo veiksmai Juodojoje jūroje paveikė ne tik laivybą, bet ir visą gyvūniją: delfinų žūtys fiksuojamos dažniau, o poveikis gali tęstis dešimtmečius.
Ukrainos Nacionalinio gamtos parko Tuzlovskio limanai vyriausiasis mokslinis darbuotojas Ivanas Rusevas teigia, kad po 2022 metų delfinų mirtingumas regione šoktelėjo kelis kartus. Jo vertinimu, vien 2022 metais galėjo žūti apie 50 000 delfinų, o iki 2026 metų bendras skaičius perkopė 120 000.
Specialistas pabrėžia, kad dalis nugaišusių gyvūnų neturi akivaizdžių išorinių sužalojimų, pavyzdžiui, tinklų paliktų žymių. Vis dėlto pakrantėse randami gyvūnai dažnai būna išsekę, o tai, pasak jo, leidžia įtarti netiesioginį, bet sisteminį poveikį.
Kodėl delfinai žūsta be žaizdų?
Mokslininko aiškinimu, vienas svarbiausių veiksnių yra sprogimai, raketų paleidimai iš laivų ir intensyvus karinės įrangos naudojimas jūroje. Didelį dėmesį jis skiria sonarams, kurie gali trikdyti delfinų echolokaciją, padedančią orientuotis, bendrauti ir medžioti.
„Jei delfinas nebegali sugauti žuvies, jis greitai netenka svorio“, – sakė Ivanas Rusevas.
Anot jo, prasidėjus badui suveikia grandininė reakcija: organizmas ima naudoti riebalų atsargas, kuriose per ilgą laiką gali būti susikaupę teršalai. Tokiu atveju gyvūno būklė blogėja dar sparčiau, silpnėja imunitetas, o riziką didina ir infekciniai susirgimai, įskaitant morbiliviruso sukeltas kvėpavimo takų komplikacijas.
Nafta, nuolaužos ir užterštas vanduo
Ekologai taip pat atkreipia dėmesį į nuskendusius laivus ir kitą karinę techniką, galinčią tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu. Kuras ir kitos nuodingos medžiagos, patekusios į vandenį, sudaro plėvelę, kuri apsunkina dumblių fotosintezę ir veikia visą mitybos grandinę.
Papildomą smūgį Juodajai jūrai sudavė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas 2023 metais. Po šio įvykio į žemupį patekę dideli vandens kiekiai galėjo atnešti trąšų, sunkiųjų metalų ir naftos produktų likučių, o tai keičia pakrančių ekosistemas ir didina stresą jūrų gyvūnams.
Panašios tendencijos, pasak gamtosaugininkų, fiksuojamos ir kitose Juodosios jūros valstybėse, įskaitant Bulgariją, Rumuniją ir Turkiją. Vis dėlto priežastis nustatyti ne visada pavyksta, nes gyvūnai neretai randami jau stipriai suirę.
„Karo laivų ir povandeninių laivų sonarai neabejotinai veikia banginių echolokaciją ir klausą“, – sakė gamtosaugininkas Dimitaras Popovas.
Kiek laiko gali trukti atsigavimas?
Ivanas Rusevas vertina, kad kai kurios sausumos ekosistemos, sumažėjus medžioklei ir žmonių aktyvumui, gali atsitiesti greičiau. Tačiau jūrų žinduolių populiacijų atsigavimas yra lėtesnis procesas, nes delfinai dauginasi palyginti retai, o jauniklių išgyvenamumas priklauso nuo stabilios maisto bazės ir mažesnio triukšmo.
Jo skaičiavimu, norint, kad banginių ir delfinų populiacijos Juodojoje jūroje grįžtų į tvaresnę būklę, gali prireikti 30–50 metų. Tai reikštų, kad dabartinės taršos, triukšmo ir karo palikimo pasekmės bus juntamos dar ne vieną dešimtmetį.
Ekspertai pabrėžia, kad situaciją gali pagerinti nuoseklus teršalų monitoringas, žuvų išteklių apsauga, tarptautinis duomenų apsikeitimas ir aiškios taisyklės dėl pavojingų nuolaužų bei galimų kuro nutekėjimų. Tačiau esminė sąlyga, jų teigimu, yra karinių veiksmų intensyvumo mažėjimas jūroje.
Leave a Reply