Rusija stiprina radarus Kaliningrade: Lietuva ir NATO rengia rytinio flango gynybos planus

Written by

in

Kaliningrado srityje, maždaug 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, fiksuojamos naujos radarų ir antenų laukų statybos, kurios, kaip teigiama, galėtų stebėti oro erdvę net iki 3 tūkst. kilometrų atstumu.

Šiuos darbus, apie kuriuos rašo portalas WNP, pavyko identifikuoti remiantis palydoviniais duomenimis. Kalbama apie „Over-The-Horizon“ tipo sprendimus, leidžiančius aptikti taikinius, kurių paprastesni radarai nemato.

Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Płokszto aiškina, kad regione veikia daug žvalgybinių ir elektroninės kovos sistemų, o naujos antenų konstrukcijos netoli Gvardeisko, pasak jo, skirtos aptikti raketas ar lėktuvus iš labai didelių nuotolių, naudojant trumpąsias bangas, atspindimas nuo jonosferos.

Ši raida vyksta platesniame įtampos fone: minimi Rusijos pareiškimai apie NATO ir Kaliningrado grėsmes, taip pat ankstesnės Maskvos reakcijos į Lietuvos sprendimus dėl ES sankcijomis apimtų prekių tranzito ribojimų į Kaliningradą.

Kas fiksuojama Kaliningrado srityje

Pasak pateikiamos informacijos, Kaliningrado srityje veikia ir daugiau nei 20 mažesnių signalų žvalgybos bei elektroninės kovos stočių. Taip pat minima, kad Baltijske įrengtos rampos mobiliosioms priešlėktuvinėms sistemoms S-400.

Be radarų, kalbama ir apie karinę infrastruktūrą – naujas kareivines, sandėlius bei mokymo centrus. Vakarų analitikų stebėtojai taip pat pastebėjo laivus, kurie, teigiama, į Baltijsko karinį uostą artėjo išjungtais atsakikliais (transponderiais).

A. Płokszto vertinimu, tokio tipo dideli antenų kompleksai labiau naudingi taikos metu, o karo atveju taptų greitais taikiniais. Jis pabrėžia, kad didesnį nerimą kelia branduolinės infrastruktūros klausimas: minima, jog žinomos vietos, kur teoriškai tokia ginkluotė galėtų būti laikoma, o dalis bunkerių esą modernizuojami.

NATO ir Lietuvos pasirengimas rytiniame flange

Tekste teigiama, kad NATO šalys, turėdamos palydovinių vaizdų, galėjo detaliau įvertinti darbų progresą, o Aljanso aviacija suintensyvino misijas virš Baltijos jūros, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių oro erdvėje.

Minima ir tai, kad regione veikia NATO žvalgybiniai orlaiviai, renkantys radioelektroninius duomenis ir vertinantys trukdymo (signalo slopinimo) priemones. Tikslas – kuo geriau suprasti ir prireikus neutralizuoti Rusijos radarinių sistemų pajėgumus.

Lietuvoje, pasak pašnekovo, vyksta pasirengimas galimiems provokacijų scenarijams: pratybose svarstomi ne tik gynybos, bet ir Rusijos pajėgumų Baltijos regione ribojimo variantai. Kartu akcentuojama logistikos reikšmė – Europoje kariuomenės ir technikos perdislokavimo pajėgumai vertinami kaip nepakankami, todėl atsakomybė gintis pirmiausia tektų Baltijos regiono valstybėms ir Norvegijai.

Vienu pagrindinių Lietuvos projektų įvardijama NATO standartus atitinkančios nacionalinės divizijos kūrimas. Taip pat išskiriama dronų sistemų plėtra – tiek atakuojančių, tiek oro gynybos nuo bepiločių priemonių, kartu pabrėžiant, kad universalaus „šimtu procentų“ veikiančio sprendimo pasaulyje kol kas nėra.

Naujas akcentas Lenkijoje ir nuotaikos Kaliningrade

Lenkijoje tuo metu kuriamas Sienos gynybos komponentas Teritorinės gynybos pajėgose. Teigiama, kad 4-oji Varmijos-Mozūrijos teritorinės gynybos brigada iki metų pabaigos turėtų tapti Varmijos-Mozūrijos Sienos gynybos brigada, kurios viena užduočių – ginti sieną su Kaliningrado sritimi.

Tekste pateikiamas ir buvusio Kaliningrado opozicinių medijų leidėjo, dabar Rusijos disidento Igorio Rudnikovo pasakojimas apie nuotaikas pačiame regione. Jis teigia turintis kontaktų su vietos gyventojais ir kalba apie kritiškesnį požiūrį į valdžią, kurį sieja su srities izoliacija nuo likusios Rusijos.

I. Rudnikovas taip pat tvirtina, kad dalis gyventojų palankiai vertina kaimyninių šalių – Lenkijos ir Lietuvos – žmones, tačiau viešose nuostatose atsikartoja Maskvos propaganda, o politinės temos, anot jo, dėl represijų baimės vengiamos net šeimose.

Jo pasakojime skamba ir ekonominiai motyvai: sankcijos bei sumažėjusios kelionių galimybės esą smarkiai paveikė vietos verslą, o pragyvenimo sąlygos prastėja. Kartu jis teigia matantis augančią regioninio savitumo nuotaiką, nors bet kokios viešos protesto formos esą slopinamos represine sistema.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *