Prancūzija ir Vokietija artėja prie susitarimo dėl būsimo Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo – favoritų gretose minimas ispanas Pablo Hernández de Cos.
Kaip skelbia „Euronews“, ES pareigūnas penktadienį patvirtino, kad pateiktos dvi kandidatūros pakeisti Christine Lagarde, o ES lyderiai dėl šio klausimo rinkosi neformaliame susitikime Dubline.
Nors pareigūnas kandidatų pavardžių neįvardijo, anksčiau buvo skelbta, kad varžosi P. H. de Cos ir buvęs Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot. Praėjusią savaitę abi nominacijas patvirtino euro zonos finansų ministrų grupė (Eurogrupė).
Tuo pat metu pranešta, kad Paryžius ir Berlynas derina visą paketą – ne tik ECB prezidento postą, bet ir kitas dvi svarbias vietas šešių narių Vykdomojoje valdyboje, kuri kasdien valdo banko veiklą.
Derinamas visas ECB postų paketas
ES pareigūno teigimu, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa penktadienio rytą informavo lyderius ir siekia pradėti konsultacijas su Europos Parlamentu bei ECB Valdančiąja taryba per ES viršūnių susitikimą lapkričio 26 dieną.
Kartu nustatytas naujas terminas – iki lapkričio 18 dienos pateikti kandidatūras į dar dvi laisvas vietas Vykdomojoje valdyboje. Šie postai – vyriausiasis ekonomistas ir rinkos operacijų vadovas – laikomi vienais reikšmingiausių banko vadovybės struktūroje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Dubline žurnalistams sakė, kad susitarimai jau „matosi“, tačiau galutinio sprendimo dar nėra – esą reikia kelių dienų pasitarti su koalicijos partneriais prieš pristatant Vokietijos siūlymą kitą savaitę.
Kas yra favoritas ir kokie galimi mainai
Ispanijos dienraštis „El País“ pranešė, kad Prancūzija labiau remia P. H. de Cos – buvusį Ispanijos banko vadovą, kurio nuosaikesnė pinigų politikos laikysena, anot leidinio, būtų palankesnė fiskalinį spaudimą patiriančiai Prancūzijai.
Jei P. H. de Cos būtų paskirtas, jis taptų pirmuoju ispanų ekonomistu, vadovaujančiu ECB.
Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ rašė, kad pagal svarstomą susitarimą Berlynui galėtų atitekti vyriausiojo ekonomisto postas, o Paryžiui – vieta, kuri šiuo metu siejama su rinkos operacijų portfeliu. Minima, kad F. Merzo biuras šiai pozicijai mato Prinstono universiteto ekonomistą Markusą Brunnermeierį.
Jeigu vis dėlto prezidento postą laimėtų K. Knot, „Handelsblatt“ teigimu, scenarijus keistųsi: Prancūzija tuomet pretenduotų į vyriausiojo ekonomisto pareigas, o Vokietija išlaikytų rinkos operacijų portfelį. Bet kuriuo atveju toks Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas greičiausiai reikštų, kad abi svarbiausios pareigos atitektų dviem didžiausioms euro zonos ekonomikoms.
Grandininis efektas Bazelyje
P. H. de Cos paskyrimas turėtų pasekmių ir už ECB ribų. Nuo 2025 metų liepos 1 dienos jis yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (BIS) generalinis direktorius, tad išvykimas atvertų ir šį postą Bazelyje (Šveicarija).
BIS dažnai vadinamas „centrinių bankų centriniu banku“ – jį valdo įvairių šalių centriniai bankai, o naują vadovą skiria BIS direktorių valdyba.
Situaciją dar labiau skubina tai, kad Isabel Schnabel turėtų palikti ECB sausio 3 dieną ir pereiti dirbti į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Tai reiškia, kad per mažiau nei penkis mėnesius iš Vykdomosios valdybos pasitrauktų trys iš šešių narių, todėl vyriausybės postus derina kaip vieną paketą.
Leave a Reply