Lenkijoje veikiantys komerciniai bankai šiemet uždirba daugiau, nei buvo prognozuota metų pradžioje, nors pelnai, palyginti su pernai, ir mažesni. Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius bankų sektoriaus grynasis pelnas jau viršijo 32 mlrd. zlotų, o tai kelia klausimą, ar valdžia vėl ieškos papildomų pajamų bankų sąskaita.
Apie tokią tendenciją skelbia portalas WNP, atkreipdamas dėmesį, kad Lenkijos bankų asociacija 2026 metų pradžioje visiems metams buvo prognozavusi mažiau nei 31 mlrd. zlotų grynojo pelno. Vis dėlto šį lygį sektorius perkopė dar nepasibaigus metams.
Situacija iškalbinga ir platesniame kontekste: 2024 metais bankai Lenkijoje uždirbo 40,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, o 2025-ieji buvo rekordiniai – „į rankas“ liko daugiau nei 48 mlrd. zlotų. Dabartiniai rezultatai leidžia spėti, kad 2026 metais pelnas gali viršyti 2024 metų lygį.
Viena svarbiausių detalių – nuo 2026 metų pradžios Lenkijoje bankams padidintas pelno mokestis: komerciniams bankams CIT tarifas pakeltas iki 30 proc. (iki 2026 metų pabaigos), o vėliau numatytas laipsniškas mažinimas iki 26 proc. 2027 metais ir 23 proc. nuo 2028 metų. Anksčiau tarifas siekė 19 proc.
Kas labiausiai išsiskyrė tarp bankų
Nepaisant didesnio mokesčio tarifo, dalis didžiųjų bankų sugebėjo pagerinti rezultatus, lyginant su praėjusiais metais. Tarp minimų – PKO BP, mBank, „Millennium“ ir ING.
PKO BP trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,9 mlrd. zlotų grynojo pelno (3,4 proc. daugiau nei prieš metus). mBank, kurio rezultatus stiprino būsto paskolų segmentas, trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. zlotų – tai net 29 proc. augimas per metus.
ING trečiąjį ketvirtį pasiekė 1,13 mlrd. zlotų grynojo pelno (apie 2 proc. augimas), o „Millennium“ fiksavo 16 proc. didesnį rezultatą. Tuo metu kai kurių bankų pelnai mažėjo: ryškiausią procentinį kritimą patyrė „Citi Handlowy“ (minus 25 proc.), daugiau nei 20 proc. smuko ir „Pekao“ bei „Erste“.
Kodėl pelnai „laikosi“: kreditavimas ir mažesni atidėjiniai
Anot analitikų, sektoriaus rezultatus pastaraisiais mėnesiais stiprino augantis palūkanų pajamų rezultatas: stabilizavosi maržos, o kartu didėjo suteikiamų paskolų apimtys. Prie to prisideda ir palyginti stabilios palūkanų normos.
Svarbi priežastis – mažėjantys atidėjiniai, susiję su paskolomis Šveicarijos frankais. Būtent tai laikoma viena priežasčių, kodėl „Millennium“ ir mBank galėjo taip ryškiai pagerinti rodiklius.
Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski) nurodo, kad iki rugsėjo pabaigos bankų sektoriaus paskolų portfelis siekė 1,35 trln. zlotų – beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tarp aktyviausiai augusių minimi ir PKO BP bei mBank, kurių bendras paskolų portfelis atitinkamai augo 15 ir 18 proc.
Geri rezultatai – ir politinė rizika
Kuo geriau sektoriui sekasi finansiškai, tuo dažniau, pasak analitikų, jis atsiduria politikų akiratyje. Tekste pažymima, kad artėjant 2027 metų parlamento rinkimams (planuojami rudenį) gali daugėti siūlymų didinti bankų apmokestinimą – ypač jei viešųjų finansų situacija bus įtempta.
Be to, abejojama, ar nuo 2028 metų tikrai bus įgyvendintas numatytas CIT tarifo sumažinimas iki 23 proc. Kai kurių analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad tarifas 2028 metais liks 2027 metų lygyje arba net galėtų būti didesnis, jei valdžiai prireiktų papildomų biudžeto pajamų.
Prie rizikų taip pat priskiriami ir techniniai pokyčiai rinkoje: minima, kad 2027 metų pradžioje papildomų vienkartinių kaštų gali sukelti planuojamas perėjimas nuo WIBOR prie POLSTR, nes tai reikštų papildomas operacines išlaidas.
Tuo pat metu sektoriaus atstovai pabrėžia, kad bankai yra reikšmingi mokesčių mokėtojai ir vieni pagrindinių ekonomikos finansuotojų, todėl didesnė mokestinė našta galėtų turėti platesnių pasekmių kreditavimui ir investicijų tempui.
Leave a Reply