Biologinis amžius ne visada sutampa su tuo, ką rodo pasas: du vienmečiai žmonės gali senti skirtingu tempu, o skirtumai atsispindi organizmo būklėje ir ląstelių pokyčiuose.
Vokietijos Neurodegeneracinių ligų centro (DZNE) mokslininkai išanalizavo 6 470 mažiausiai 30 metų amžiaus žmonių duomenis ir jų mitybą palygino su kraujyje nustatomais biologiniais žymenimis.
Senėjimo tempą jie vertino pasitelkdami DNR metilinimo analizę ir vadinamuosius epigenetinius „laikrodžius“ – tyrime apėmė apie 850 tūkst. DNR vietų, susijusių su genų aktyvumo pokyčiais.
Rezultatas – laikymasis sveikos mitybos principų visuose 10 analizuotų modelių buvo siejamas su lėtesniu biologiniu senėjimu. Panašios sąsajos matytos ir nepriklausomoje 1 034 žmonių grupėje.
Dešimt vertintų mitybos modelių
Tyrime įtraukti ir plačiai žinomi mitybos būdai, ir indeksai, kurie vertina bendrą raciono kokybę. Tai nereiškia, kad visi modeliai yra vienodi ar kad juos reikėtų taikyti vienu metu.
Tarp aptariamų modelių – Viduržemio jūros dieta, paremta daržovėmis, vaisiais, ankštiniais, pilno grūdo produktais, riešutais ir alyvuogių aliejumi, taip pat su svarbia vieta žuviai ir mažesniu raudonos mėsos bei itin perdirbto maisto vaidmeniu.
Į sąrašą pateko ir šiaurietiška (nordic) dieta, akcentuojanti Šiaurės Europoje įprastus produktus – šakniavaisius, kopūstines daržoves, uogas, pilno grūdo produktus, žuvį ir rapsų aliejų.
Vertinta ir DASH dieta, sukurta pirmiausia kraujospūdžiui mažinti: joje pabrėžiami vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesi pieno gaminiai, taip pat ribojama druska ir sočiųjų riebalų perteklius.
Taip pat analizuota MIND dieta, jungianti Viduržemio jūros ir DASH principus, bet papildomai išskirianti smegenų sveikatai svarbius produktus – žaliąsias lapines daržoves, uogas, riešutus, pilno grūdo produktus.
Be konkrečių dietų, tyrėjai naudojo ir raciono kokybės indeksus: pavyzdžiui, AHEI-2010, kuris vertina, kiek racione yra daržovių, vaisių, pilno grūdo, riešutų, ankštinių ir sveikų riebalų, bei ar ribojama raudona ir perdirbta mėsa, saldinti gėrimai.
Įtrauktas ir augalinės mitybos indeksas PDI (vertinantis, kiek racionas remiasi augaliniu maistu), taip pat jo „kokybiškesnė“ versija hPDI, kurioje daugiau dėmesio skiriama maistingiems augaliniams produktams, o ne vien mėsos atsisakymui.
Tarp vertintų modelių buvo ir EAT-Lancet dieta, siejanti žmogaus sveikatą su aplinkos tvarumu: joje dominuoja augaliniai produktai, o mėsa ir gyvūninės kilmės produktai vartojami ribotai.
Analizuotas ir „nesveikos“ augalinės mitybos indeksas uPDI, atkreipiantis dėmesį į augalinį, bet mažiau palankų racioną (daug saldumynų, saldintų gėrimų, rafinuotų grūdų). Šiuo atveju palankesni senėjimo rodikliai siejosi su žemesniu uPDI įverčiu.
Dešimtuką užbaigė dietos uždegimiškumo indeksas DII – jis vertina, kiek mityba gali skatinti uždegiminius procesus. Mažesnės DII reikšmės tyrime taip pat buvo siejamos su lėtesniu biologiniu senėjimu.
Ką bendro turi skirtingos dietos
Nors modeliai skiriasi detalėmis, mokslininkai nurodė, kad daugiau kaip 70 proc. biologinių kelių, siejamų su šių dietų laikymusi, buvo bendri. Jie susiję su ląstelių sandara, tarpusavio komunikacija ir metabolizmu.
Kai kurie ryšiai buvo specifiškesni: DASH dieta labiau sieta su širdies sveikatai aktualiais keliais, o MIND – su atmintimi ir pažinimo funkcijomis susijusiais procesais.
Bendra žinutė gana praktiška: svarbiausia ne vienas „stebuklingas“ produktas ar itin griežtos taisyklės, o nuoseklus daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riešutų ir ankštinių vartojimas bei saldintų gėrimų, saldumynų ir itin perdirbto maisto ribojimas.
Tyrėjai pabrėžia ir kitus aspektus – svarbi riebalų kokybė bei druskos kiekis racione. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi turi maitintis identiškai: skirtingi modeliai gali vesti panašia kryptimi.
Svarbus niuansas: ryšys dar nereiškia priežasties
Ši analizė parodė ryšį tarp mitybos ir biologinio senėjimo žymenų, tačiau neįrodė, kad vien dietos pakeitimas tiesiogiai sulėtina ląstelių senėjimą. Duomenys buvo vertinti vienu laiko momentu, todėl reikalingi tolesni ilgalaikiai tyrimai.
Taip pat akcentuojama, kad vien mityba negarantuoja apsaugos nuo demencijos, širdies ligų ar kitų su amžiumi siejamų sutrikimų. Įtakos turi ir fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas, genetika bei sveikatos priežiūros prieinamumas.
Leave a Reply