Psilocibinas, dažnai minimas kaip perspektyvus junginys psichikos sveikatos gydymui, naujame kelių laboratorijų tyrime pelėms parodė nevienareikšmius rezultatus. Nors trumpalaikis poveikis buvo gana nuoseklus, ilgiau trunkančių „terapinių“ efektų tyrėjams patikimai atkartoti nepavyko.
Kaip rašo „ZME Science“, bendrą darbą atliko Stanfordo universitetas, Kalifornijos universitetas Berklyje (UC Berkeley) ir Kalifornijos universitetas San Fransiske (UC San Francisco). Penkios nepriklausomos laboratorijos lygiagrečiai testavo, ar anksčiau aprašyti psilocibino poveikiai pelėms išlieka, kai eksperimentai kartojami skirtingose vietose.
Tyrimas svarbus todėl, kad psilocibinas sulaukia didelio dėmesio po klinikinių tyrimų, kuriuose žmonėms, gavusiems psilocibino dozę kartu su psichologine pagalba, fiksuotas depresijos simptomų sumažėjimas. Tačiau mokslui vien „viltingų“ rezultatų neužtenka – būtina, kad efektai būtų prognozuojami ir pakartojami.
Šį kartą daugiausia dėmesio skirta būtent pelėms – plačiai naudojamam modeliui ankstyvuose psichiatrijos ir neurologijos tyrimuose. Tyrėjai siekė patikrinti, kurie psilocibino sukelti elgesio pokyčiai yra stabilūs, o kurie gali priklausyti nuo laboratorijos sąlygų ar statistinių atsitiktinumų.
Penkios laboratorijos ir vienoda dozė
Visose penkiose laboratorijose patinams ir patelėms pelėms buvo skiriama tokia pati psilocibino dozė – 2 miligramai kilogramui kūno masės. Esminės procedūros buvo standartizuotos, nors leista ir nedidelių skirtumų, kurie natūraliai atsiranda skirtingose laboratorijose.
Vienas bandymų ciklas apėmė maždaug 200 pelių, paskirstytų per visas laboratorijas. Tyrėjai vertino ir greitą poveikį po suleidimo, ir tai, ar elgesio pokyčiai išlieka praėjus laikui, kai tiesioginis vaisto poveikis turėtų būti pasibaigęs.
Trumpalaikis poveikis matėsi, ilgalaikis – ne
Tyrėjai skelbia, kad psilocibinas aiškiai darė poveikį čia ir dabar. Pavyzdžiui, pelės nuosekliai vengė atvirų erdvių – mažiau laiko praleido atvirose zonose, kas dažnai interpretuojama kaip su nerimu susijęs elgesys.
Nors tai gali skambėti paradoksaliai, kai kalbama apie medžiagą, tiriamą kaip galimai padedanti nerimo sutrikimams, psichodelikai žmonėms taip pat gali sukelti nerimo padidėjimą jų ūmaus poveikio metu.
Kitas pakankamai nuoseklus efektas – laikinas sąlygoto baimės atsako sumažėjimas. Pelės, kurios buvo išmokytos susieti tam tikrą signalą su nemaloniu dirgikliu, gavusios psilocibino rodė mažiau „sustingimo“ elgesio, tačiau tai savaime dar nėra įrodymas apie ilgalaikį poveikį tokioms būklėms kaip potrauminio streso sutrikimas.
Vis dėlto, kai vertinta, kas vyksta praėjus 24 valandoms, nuoseklumo pritrūko: nebuvo patikimo ir visose laboratorijose pasikartojančio nerimą primenančio elgesio sumažėjimo. Panašiai ir su testais, kurie dažnai naudojami vertinant „antidepresinį“ poveikį pelėms – rezultatai nebuvo stabiliai atkartojami.
Ką rodo „nepavykę“ pakartojimai
Tyrėjai pabrėžia, kad vienas ryškiausių aspektų – kaip lengvai atskira laboratorija, atlikdama daug bandymų, gali „rasti“ statistiškai reikšmingą efektą, kurio kitos laboratorijos nemato. Per beveik 100 atskirų elgesio eksperimentų identifikuoti keli pavieniai reikšmingi rezultatai, kurie kitur nepasikartojo.
Tai siejama ir su platesne mokslo problema: teigiami rezultatai dažniau pasiekia publikacijas, o neigiami ar „nieko neradę“ bandymai neretai lieka stalčiuje. Tokiu būdu literatūroje gali susidaryti pernelyg optimistiškas vaizdas, jei nesimato, kiek kartų efektų atkartoti nepavyko.
Autoriai kartu akcentuoja, kad šis darbas nevertino žmogaus depresijos gydymo – jis analizavo pelių elgesį. Todėl išvados nepaneigia klinikinių tyrimų, kuriuose psilocibinas su psichologine pagalba kai kuriems pacientams siejosi su simptomų pagerėjimu.
Kita vertus, tyrimas primena, kad pelėms taikomi testai nėra tiesioginis žmogaus psichikos būklių atitikmuo, o psilocibino poveikio mechanizmai dar nėra iki galo suprasti. Tyrėjai įspėja, kad per didelis entuziazmas, aplenkiantis griežtus įrodymus, gali pakenkti visai sričiai.
Studija publikuota žurnale „Nature Neuroscience“.
Leave a Reply