Pietų Brazilijoje aptikti paslaptingi fosilizuoti pėdsakai leidžia manyti, kad prieš maždaug 130 mln. metų ten galėjo vaikščioti neįprastai stambus žinduolis – maždaug pumos arba didelio šuns dydžio.
Įspaudai buvo rasti 2019 metais viename karjere, uolienose iš ankstyvosios kreidos periodo. Kaip rašoma „Journal of South American Earth Sciences“, šie pėdsakai yra kone dvigubai didesni už didžiausius iki šiol iš tų pačių nuogulų žinomus žinduolių pėdsakus.
Tyrėjai iš pačių įspaudų sprendžia, kad gyvūnas judėjo keturiomis galūnėmis, turėjo palyginti trumpas kojas, kurios baigėsi letenomis. Vis dėlto nustatyti tikslią rūšį kol kas neįmanoma – mokslininkai neturi nei kaulų, nei dantų, todėl dydis ir išvaizda rekonstruojami tik pagal pėdsakų formą bei matmenis.
Jei interpretacija teisinga, tai galėtų būti vienas didžiausių iki šiol iš kreidos periodo žinomų žinduolių. Tai ypač įdomu todėl, kad dauguma mezozojaus žinduolių, apie kuriuos žinome iš fosilijų, buvo gerokai mažesni – neretai ne didesni už šiuolaikinę naminę katę.
Užuominos, kad žinduoliai galėjo būti didesni
Nors ilgą laiką dominavo vaizdas, kad dinozaurų laikais žinduoliai buvo smulkūs ir slapstėsi šešėlyje, pastaraisiais metais daugėja įrodymų, kad jų įvairovė ir dydžių spektras galėjo būti platesnis.
Tekste primenamas ankstyvosios kreidos plėšrusis žinduolis Repenomamus. 2023 metais aprašytoje fosilijoje aptikta, kad šio gyvūno dantys buvo įsmigę į gerokai didesnio dinozauro šonkaulius, o ankstesni radiniai leido įtarti, jog jis galėjo medžioti ir jaunus dinozaurus.
Dar vienas, nors ir ne „tikras“ žinduolis, pavyzdys – Lisowicia bojani, gyvenusi maždaug prieš 205 mln. metų. Šis stambus žolėdis, priskiriamas grupei, iš kurios vėliau išsivystė žinduoliai, pasiekdavo daugiau nei 2,5 metro aukštį ties ketera ir svėrė daugiau nei 5 tonas.
Ką gali reikšti radinys Brazilijoje
Mokslininkai atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę: vietovėje, kur rasti pėdsakai, nėra aiškių ženklų, kad tuo metu ten gyveno stambūs plėšrūs dinozaurai. Dėl to neatmetama prielaida, kad kai kuriuose to meto ekosistemose aukščiausią plėšrūnų „pakopą“ galėjo užimti būtent didesni žinduoliai.
Kadangi radinys kol kas paremtas vien pėdsakais, tolesni atradimai – pavyzdžiui, kaulai ar dantys – būtų lemiami siekiant tiksliau nustatyti, koks gyvūnas paliko šiuos įspaudus ir kiek iš tiesų didelis jis buvo.
Vis dėlto jau dabar atradimas papildo besikeičiantį vaizdą apie žinduolių vietą dinozaurų laikų pasaulyje: jie galėjo būti ne tik maži naktiniai vabzdžiaėdžiai, bet ir gerokai didesni, aktyvesni ekosistemų dalyviai, nei ilgą laiką manyta.

Leave a Reply