Vokiečiai vis dažniau keliasi į Lenkiją: vilioja mažesnės kainos ir 4 metų mokesčių lengvata

Written by

in

Lenkija, kuri ilgus metus buvo emigracijos į Vokietiją šaltinis, dabar vis dažniau tampa kryptimi patiems vokiečiams. 2025 metais į Lenkiją persikėlė beveik 5 tūkst. Vokietijos piliečių.

Kaip nurodoma pagal Vokietijos statistikos tarnybos „Destatis“ duomenis, persikėlimų balansas Lenkijos naudai siekė 3 222 žmones – tai aukščiausias rezultatas nuo 2000 metų.

Tiesa, tai nereiškia masinės vokiečių emigracijos į Lenkiją. Pavyzdžiui, 2010 metais į Lenkiją buvo persikėlę apie 9,4 tūkst. Vokietijos piliečių – beveik dvigubai daugiau nei 2025-aisiais.

Ryškiausias pokytis – mažėja vokiečių, kurie iš Lenkijos grįžta atgal į Vokietiją. Skaičiuojama, kad 2010–2025 metais tokių išvykimų sumažėjo 84,5 proc.

Kas traukia vokiečius į Lenkiją

Vienas svarbiausių argumentų – pragyvenimo kaina. Remiantis „Eurostat“ skaičiais, 2025 metais vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis Lenkijoje siekė 73,3 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o Vokietijoje – 108,3 proc.

Tai reiškia, kad panašus prekių krepšelis Lenkijoje vidutiniškai buvo maždaug trečdaliu pigesnis. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie uždirba eurais, dirba nuotoliu užsienio įmonėms arba gauna vokišką pensiją.

Prie sprendimo persikelti prisideda ir mokesčiai. Straipsnyje minimas vadinamasis „grįžimo“ lengvatinis režimas, leidžiantis ketverius metus nuo gyventojų pajamų mokesčio atleisti tam tikras pajamas iki 85 528 Lenkijos zlotų per metus.

Svarbu tai, kad ši lengvata nėra skirta vien Lenkijos piliečiams – ja gali pasinaudoti ir kitų ES šalių gyventojai, įskaitant vokiečius, jei įvykdomos sąlygos: nustatytą laiką gyventa užsienyje ir perkeliama mokestinė rezidencija į Lenkiją.

Ekonomikos skirtumai ir viena išlyga

Kitas veiksnys – ekonomikos dinamika. Nurodoma, kad 2025 metais Lenkijos BVP augo 3,8 proc., o Vokietijos – 0,2 proc., tad daliai žmonių tai signalas apie palankesnę aplinką darbui ar verslui.

Vis dėlto persikėlimas ne visada reiškia automatinį sutaupymą. Pabrėžiama, kad didžiuosiuose miestuose, ypač Varšuvoje, nekilnojamojo turto kainos pastebimai pakilo, todėl galutinę finansinę naudą dažniausiai lemia pajamų dydis ir jų šaltinis.

Kada kryptis buvo priešinga

Dar visai neseniai masinis judėjimas vyko priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Vokietiją. 1980-aisiais Vokietija buvo viena pagrindinių lenkų emigracijos krypčių – tiek politinės, tiek ekonominės.

Vokietijos statistika rodo, kad vien 1988 metais į šalį atvyko daugiau nei 140 tūkst. persikėlėlių iš Lenkijos, o 1989 metais – daugiau nei 250 tūkst. Dažnai tai buvo žmonės, ypač iš Aukštutinės Silezijos, deklaravę vokišką kilmę.

Skaičiuojama, kad per visą 1980-ųjų dešimtmetį iš Lenkijos ilgesniam laikui emigravo 1,1–1,3 mln. žmonių, nors ne visi rinkosi Vokietiją. Vėliau, jau po sisteminių pokyčių, migracija įgavo labiau laikino, uždarbio pobūdžio formą.

Pateikiami ir Lenkijos statistikos duomenys: 2017 metais Vokietijoje laikinai buvo apie 700 tūkst. Lenkijos gyventojų, o 2024 metais – apie 400 tūkst. Tai rodo, kad migracijos srautai Europoje keičiasi kartu su ekonominėmis ir mokestinėmis sąlygomis.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *