Geriau už bulves: ciecierzyca sotina ilgiau, turi daug baltymų ir gali padėti kontroliuoti svorį

Ciecierzyca: senas produktas, nauja banga

Ciecierzyca, dar vadinama avinžirniais, yra viena seniausių kultūrinių ankštinių pasaulyje, auginama Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione tūkstančius metų. Pastaraisiais metais ji iš naujo atrandama dėl augalinės mitybos populiarėjimo ir ieškomų sotesnių, maistingų alternatyvų bulvėms ar ryžiams.

Skonis dažnai apibūdinamas kaip švelniai riešutinis, todėl ciecierzyca tinka tiek sūriems, tiek kai kuriems saldiems patiekalams. Parduotuvėse ji dažniausiai randama sausa, konservuota arba miltų pavidalu, o tai leidžia lengvai pritaikyti kasdienėje virtuvėje.

Kuo ji pranašesnė mityboje?

Maistine verte ciecierzyca išsiskiria tuo, kad vienu metu suteikia ir baltymų, ir skaidulų, todėl sotumo jausmas paprastai trunka ilgiau. Maždaug 100 gramų virtos ciecierzycos turi apie 160 kilokalorijų, daugiau nei 8 gramus baltymų ir apie 7–8 gramus skaidulų.

Toks derinys svarbus žmonėms, kurie siekia valdyti apetitą ir bendrą paros kalorijų kiekį, ypač kai užkandžiavimo norisi tarp pagrindinių valgymų. Skaidulos taip pat prisideda prie lėtesnio angliavandenių pasisavinimo ir tolygesnio energijos išsiskyrimo.

Ciecierzyca vertinama ir dėl mikroelementų: joje yra folio rūgšties, taip pat kitų B grupės vitaminų, geležies, cinko, vario, magnio, fosforo bei kalio. Šios medžiagos siejamos su nervų sistemos veikla, imunine funkcija, kraujodara ir širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu.

Glikemijos kontrolė ir virškinimas

Virtos ciecierzycos glikeminis indeksas laikomas žemu, dažnai nurodomas apie 28–30, todėl ji ne taip staigiai kelia gliukozės kiekį kraujyje kaip dalis greitai įsisavinamų produktų. Dėl to ji dažnai rekomenduojama kaip tinkamesnis pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali 2 tipo diabeto ar insulino rezistencijos kontrolė, derinant su individualiomis gydytojo ar dietologo rekomendacijomis.

Skaidulos ciecierzycoje padeda žarnyno veiklai ir prisideda prie palankesnės mikrobiotos, tačiau jautresniems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą. Praktikoje dažnai padeda ilgesnis mirkymas, virimas šviežiame vandenyje ir prieskoniai, pavyzdžiui, kmynai ar lauro lapas.

Dar vienas praktiškas aspektas yra geležis, tačiau tai neheminė geležis, kuri geriau pasisavinama kartu su vitamino C turinčiais produktais. Dėl šios priežasties ciecierzycą verta derinti su paprikomis, citrusais, pomidorais ar kitomis daržovėmis.

Kaip ją panaudoti vietoj bulvių?

Ciecierzyca virtuvėje ypač universali: iš jos gaminamas humusas, falafeliai, daržovių troškiniai, sriubos, apkepai ir augaliniai paštetai. Ji gali būti naudojama kaip pagrindinis baltymų šaltinis augalinėje mityboje arba kaip sotus priedas prie tradicinių patiekalų.

Kai kuriais atvejais ji tampa alternatyva garnyrui, kai norisi daugiau baltymų ir skaidulų nei suteikia bulvės. Virtą ciecierzycą galima dėti į salotas, trinti į kremišką masę vietoj bulvių košės dalies, o orkaitėje kepti prieskoniais pagardintus grūdelius kaip traškų užkandį.

Populiarėjantis sprendimas yra ir aquafaba, skystis, likęs nuo virtos ar konservuotos ciecierzycos, kuris gali pakeisti kiaušinio baltymą kai kuriuose receptuose. Dėl to ciecierzyca tapo svarbi ne tik kaip ankštinis produktas, bet ir kaip funkcionalus ingredientas šiuolaikinėje, dažnai augalinėje konditerijoje.