Černobylio zonoje užfiksuota miškinė kiaunė: naktinė medžių akrobatė vis dažniau patenka į kameras

Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate pastebėta miškinė kiaunė – judrus plėšrūnas, dažniausiai aktyvus sutemose.

Rezervato darbuotojai pranešė apie užfiksuotą gyvūną ir paviešino nuotrauką, kurioje matyti atsargiai aplinką stebinti kiaunė. Specialistų teigimu, tokie stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip laukinė fauna prisitaiko teritorijose su ribota žmogaus veikla.

Miškinė kiaunė išsiskiria puikiais laipiojimo įgūdžiais ir greitu judėjimu miško tankmėje. Dažniausiai ji medžioja ir keliauja naktį, todėl dienos metu ją pamatyti gerokai sunkiau.

Kas būdinga miškinėms kiaunėms?

Miškinė kiaunė yra smulkus, tačiau vikrus kiauninių šeimos žinduolis, paplitęs didelėje Europos dalyje ir Vakarų Azijoje. Ji dažniausiai renkasi brandžius miškus, o žmonių gyvenviečių paprastai vengia, nors maisto stoka kartais gali priartinti prie sodybų ar ūkinių pastatų.

Rudenį šio plėšrūno mityba tampa ypač įvairi: be smulkių žinduolių ir paukščių, racioną papildo vabzdžiai, taip pat uogos ir vaisiai. Tokia strategija leidžia sukaupti energijos atsargų prieš šaltąjį sezoną.

„Rudenį kiaunės aktyviai ieško maisto, kad sukauptų jėgų ir lengviau ištvertų žiemą. Šiuo metu jų kailis pamažu tankėja ir geriau saugo nuo šalčio“, – sakė rezervato tyrėjai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad miškinės kiaunės kailis žiemą tampa ilgesnis ir šiltesnis, o vasarą trumpėja ir šiurkštėja. Ilga uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą šuoliuojant ir laipiojant, todėl kiaunės neretai vadinamos vienomis vikriausių miško gyventojų.

Ką rodo stebėjimai Černobylyje?

Černobylio zonos gyvūnų stebėsena pastaraisiais metais vis dažniau paremta kameromis ir pėdsakų registravimu, todėl fiksuojama daugiau rūšių ir jų elgsenos detalių. Tokie duomenys leidžia vertinti biologinę įvairovę ir sezoninius gyvūnų aktyvumo pokyčius.

Nors teritorijos radiacinis fonas išlieka svarbus rizikos veiksnys, mažesnė ūkinė veikla ir ribotas žmonių srautas kai kuriose vietose sudaro sąlygas laukinei gamtai plėstis. Tyrėjai pabrėžia, kad kiekvienas naujas užfiksuotas gyvūnas yra papildoma detalė bendrame ekosistemos paveiksle.