Šiandien salieras dažnai laikomas tik sriubų ar troškinių priedu, tačiau XIX amžiuje jis buvo tikras aukštuomenės statuso ženklas. Viktorijos laikų Didžiojoje Britanijoje ir JAV salieras puošdavo ištaigingus stalus ir buvo demonstruojamas kaip brangus, madingas produktas.
Tuomet tai nebuvo savaime suprantama daržovė. Laukinis salieras buvo kietas, blyškus ir medingas, o jo sėklos iki šiol naudojamos kaip prieskonis. Švelnesni, žalesni, labiau valgomi salierai tapo selekcijos ir auginimo pažangos rezultatu, todėl pradžioje buvo retenybė ir kainavo brangiai.
Viktorijos epochoje salieras neretai buvo patiekiamas vertikaliai specialiose stiklinėse vazose, kurios buvo kuriamos būtent šiai daržovei. Tokia pateikimo forma pabrėždavo šeimininkų skonį ir finansines galimybes, o salieras dažnai keliaudavo į vadinamąjį užkandžių kursą greta alyvuogių ir kitų smulkių delikatesų.
Artėjant XX amžiui mados ėmė keistis: salierus imta serviruoti ant pailgų lėkščių, o stiklinės vazos pamažu tapo atgyvena. Dar svarbiau, kad salierus tapo lengviau užauginti ir transportuoti, todėl jie prarado išskirtinumo aurą. Kai daržovė tapo prieinama daugeliui, aukštuomenė ėmė ieškoti kitų naujų kulinarinių simbolių.
Ar salierai verti sugrįžimo?
Nors salierų prestižas sumenko, XX amžiaus pirmoje pusėje jų valgyta daugiau nei dabar. Jie buvo patiekiami kaip užkandis, dedami į sriubas, salotas, kai kur net kepami ar troškinami kaip pagrindinė daržovė. Šiandien daugeliui salieras liko fono ingredientu įdarams ar gėrimų receptams.
Mitybos požiūriu salieras turi aiškių privalumų: jame labai daug vandens ir mažai kalorijų, todėl tai lengvas užkandis. Salieruose taip pat yra antioksidantų ir biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su uždegiminių procesų mažinimu, nors dalis poveikio krypčių vis dar aktyviai tiriama. Skaidulos ir vandens kiekis gali prisidėti ir prie virškinimo sistemos funkcijos.
Praktiškai salieras patrauklus ir dėl universalumo: jis dera su rūgštesniais, sūriais, aštresniais skoniais, tinka traškiems užkandžiams, salotoms ir šiltoms daržovių bazėms. Tad kitą kartą parduotuvėje pamatę salierus, galite prisiminti Viktorijos laikų madą ir pabandyti juos valgyti ne tik kaip priedą, bet ir kaip pagrindinį, traškų akcentą.
Leave a Reply