Graikiniai riešutai Lietuvoje ir Lenkijoje dažniausiai valgomi jau subrendę, kai lengva išlukštenti branduolį ir panaudoti jį kepiniams, salotoms ar užpilams. Tačiau Jungtinėje Karalystėje nuo seno paplitęs visai kitoks būdas: dar žali riešutai uždaromi į stiklainius su saldžiarūgšte, prieskoniais kvepiančia marinate.
Šis gaminys dažniausiai vadinamas marinuotais žaliais graikiniais riešutais. Jis priskiriamas prie aštrių užkandžių, panašių į piklius ar čatnį, ir dažnai patiekiamas su brandintais sūriais, šalta mėsa ar paštetu.
Kada rinkti ir kodėl svarbu
Pagrindinė taisyklė paprasta: žali riešutai turi būti tokie minkšti, kad juos be pastangų būtų galima perverti dantų krapštuku. Paprastai tam tinkamas laikas būna birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, kai kietas kevalas dar nespėjęs susiformuoti.
Jei riešutai peraugę, marinatui sunkiau tolygiai prasiskverbti į vidų, o galutinis skonis būna nevienodas. Būtent todėl britiškose receptūrose pabrėžiama kuo tikslesnė žalių riešutų brandos stadija.
Koks skonis ir kaip patiekti
Po marinavimo riešutai patamsėja, tampa beveik juodi, minkšti ir švelniai blizgūs. Skonyje dominuoja rūgštis ir prieskoniai, o ne desertinis saldumas, todėl tai labiau užkandis nei saldumynas.
Dažniausiai jie patiekiami plonais griežinėliais ant sūrių lentos, ypač šalia čederio ar ožkos pieno sūrių. Taip pat jie dera su brandintomis dešromis, šaltai kepta mėsa ar sumuštiniais su sodraus skonio sūriais.
Kaip paruošti namuose
Ruošiant šį konservą svarbiausia neskubėti su mirkymu: žali riešutai kurį laiką laikomi sūryme, kad sumažėtų kartumas ir vėliau geriau įsigertų prieskonių skonis. Praktinis patarimas paprastas: verta mūvėti pirštines, nes žalių riešutų sultys stipriai dažo odą.
Marinatui įprastai naudojamas actas, vanduo, cukrus ir prieskoniai, tokie kaip gvazdikėliai, lauro lapai, juodieji pipirai bei cinamonas. Stiklainiai sandariai uždaromi ir trumpai kaitinami, o ragauti rekomenduojama ne iš karto, bet tik po kelių savaičių, kai skonis subręsta.
Marinato skystis dažnai nenaudojamas vien tik laikymui: jį galima įmaišyti į salotų padažą, sumaišius su aliejumi ir trupučiu garstyčių. Taip išnaudojamas visas aromatas, o padažas įgauna ryškų, prieskoninį saldžiarūgštį balansą.
Leave a Reply