Pupelių virimo skystis dažnai išpilamas, tačiau virtuvėje jis gali būti toks pat vertingas kaip sultinys. Jame natūraliai susikaupia krakmolas ir tirpios baltymų dalelės, todėl jis padeda sriuboms, troškiniams ir padažams tapti sodresniems bei švelnesnės tekstūros.
Skystis skiriasi priklausomai nuo ankštinių: avinžirniai paprastai duoda šviesesnį ir neutralesnį nuovirą, baltosios pupelės sukuria kreminį, o juodosios gali suteikti tamsesnį atspalvį ir ryškesnį skonį. Dėl to tą patį triuką galima taikyti daugelyje patiekalų, tik verta įvertinti spalvos ir skonio pokytį.
Pupelių nuovirą verta laikyti sultiniu
Verdant džiovintas pupeles, nuovirą geriausia planuoti kaip atskirą ingredientą, o ne atlieką. Jei pupelės verdamos su svogūnu, česnaku, lauro lapais ar žolelėmis, nuoviras įgauna lengvą prieskonį ir vėliau padeda greitai sustiprinti patiekalo pagrindą.
Kad pupelės neišdžiūtų, jas patogu laikyti šaldytuve ar šaldiklyje panardintas į nuovirą. Jei naudojamos konservuotos pupelės, jų skystį taip pat galima išsaugoti, tačiau jis dažnai būna sūresnis, todėl prieš pilant į patiekalą verta paragauti ir atitinkamai koreguoti druską.
Kaip panaudoti kasdienėje virtuvėje
Lengviausias pritaikymas yra sriubos ir troškiniai: vietoje vandens į puodą pilamas pupelių nuoviras, o patiekalas be papildomų pastangų tampa tirštesnis ir sodresnis. Tai ypač patogu daržovių sriuboms, kai norisi apvalesnio skonio be grietinėlės ar sviesto.
Nuoviras praverčia ir gaminant padažus, ypač kai reikia sujungti riebalus ir skystį į vientisą tekstūrą. Panašiai kaip makaronų vanduo, jis padeda emulsinti aliejų ar sviestą, todėl padažas tampa glotnesnis ir geriau apgaubia makaronus.
Dar vienas praktiškas būdas yra tirštinti sutrintas pupeles ar užtepėles: į keptuvėje pašildytas pupeles įpilamas šiek tiek nuoviro, ir krakmolas natūraliai sukuria kreminę konsistenciją. Toks principas tinka ir humusui ar kitoms užtepėlėms, kai jos atrodo per tirštos, bet nesinori skiesti paprastu vandeniu.
Pupelių nuoviru galima pakeisti dalį skysčio verdant kruopas, pavyzdžiui, ryžius ar perlines kruopas, kad jos įgautų daugiau skonio. Jis taip pat tinka keptuvės nuodegoms atlaisvinti po apkepinimo, nes pakelia prikepusius gabalėlius ir kartu šiek tiek sutirština būsimo padažo pagrindą.
Kada nuoviras tampa akvafaba
Avinžirnių, o kartais ir kitų ankštinių skystis dėl sudėtyje esančių baltymų bei saponinų gali būti išplakamas į putas ir naudojamas kaip kiaušinio baltymo pakaitalas. Ši forma dažniausiai vadinama akvafaba ir ji ypač populiari augalinėje konditerijoje bei majonezo tipo emulsijose.
Vis dėlto, renkantis konservuotų ankštinių skystį, verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kai kuriuose produktuose gali būti daugiau druskos ar stabilizatorių, keičiančių skonį. Patikimiausia taisyklė paprasta: prieš naudojant paragauti, o jei skystis pernelyg intensyvus, jį galima panaudoti mažesniu kiekiu arba praskiesti.
Užuot išpylus nuovirą į kriauklę, verta jį laikyti sandariame inde ir sunaudoti per kelias dienas arba užšaldyti. Toks mažas įprotis padeda taupyti, mažina maisto švaistymą ir suteikia paprastiems patiekalams daugiau sodrumo be sudėtingų priedų.
Leave a Reply