Energetikos šokas vėl kaitina kainas
Euro zonoje atsinaujino dvigubas spaudimas: energija brangsta, o skolinimasis dėl centrinių bankų sprendimų darosi sunkesnis. Tai klasikinė situacija, kai pasiūlos šokas per energijos kainas persiduoda į kasdienes išlaidas ir verslo kaštus.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pagrindines tris palūkanų normas padidino 0,25 proc., o indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Tai antras kėlimas per tris mėnesius, o pagrindinis argumentas – rizika, kad energijos brangimas įsišaknys kainų ir atlyginimų dinamikoje.
Naftos rinkoje „Brent“ kaina vėl kilo virš 100 JAV dolerių už barelį, o įtampą stiprina sutrikimai svarbiuose tiekimo maršrutuose. Dujų rinkoje spaudimas Europai dar aštresnis: Nyderlandų TTF etalonas, plačiai naudojamas kaip regiono orientyras, nuo metų pradžios buvo pašokęs apie 190 proc.
Ką palūkanos gali padaryti, o ko ne
ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą apibūdino kaip akivaizdų, pabrėždama, kad geopolitiniai konfliktai ir energijos kainos toliau kuria infliacinį spaudimą. Tuo pat metu ji pripažino, kad tai bus ilgesnis laikotarpis, kai infliacija išliks aukščiau tikslo.
„Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau kelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai virš tikslo“, – sakė Christine Lagarde.
Palūkanų normos negali padidinti naftos gavybos ar greičiau pripildyti dujų saugyklų prieš žiemą. Tačiau jos gali sumažinti paklausą vidaus rinkoje ir pristabdyti kainų kilimo persidavimą į kitus sektorius, ypač paslaugas, kur kainas labiau veikia atlyginimai ir vartojimas.
Iki šiol požymiai, kad energijos šokas būtų pilnai virtęs plačiu vidaus kainų įsibėgėjimu, buvo mišrūs. Bendroji infliacija rugpjūtį euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos per metus augo 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 10,3 proc.
Didžiausias taikinys – lūkesčiai
ECB dėmesys vis labiau krypsta į tai, ką ekonomistai vadina infliacijos lūkesčiais: jei gyventojai ir verslai ima tikėti, kad kainos nuolat kils, atlyginimų derybos ir kainodara tampa savaime infliaciją palaikančiu mechanizmu. Tokiu atveju vien energijos brangimas tampa nebe vienkartiniu epizodu, o ilgiau trunkančiu režimu.
Rugpjūtį bazinė infliacija, neįskaičiuojanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Paslaugų infliacija, kurią ECB dažnai traktuoja kaip vidaus spaudimo barometrą, taip pat lėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc.
„Šiame etape atlyginimai nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką“, – sakė Christine Lagarde.
Vis dėlto ECB prognozėse vėlesnių metų infliacijos trajektorija buvo peržiūrėta į viršų, o bankas atvirai kalba apie rizikas: papildomus tiekimo sutrikimus, šaltą žiemą ar mažesnes dujų atsargas. Tokie veiksniai gali vėl kelti energijos kainas ir per transporto, logistikos bei gamybos grandines spausti bendrą kainų lygį.
Ar norma gali pasiekti 3 proc.?
Finansų rinkos po sprendimo dar aktyviau svarsto scenarijų, kad indėlių palūkanų norma galėtų kilti iki 3,0 proc. Per spaudos konferenciją Christine Lagarde tiesiogiai neįsipareigojo nei dėl tolimesnio kėlimo, nei dėl pauzės, pabrėždama, kad sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų.
Ekonomistai išsiskiria vertindami, kiek dar griežtinimo reikės ir kokia bus kaina ekonomikos augimui. Viena vertus, griežtesnė pinigų politika slopina vartojimą ir investicijas, kita vertus, per didelė infliacija ilgainiui taip pat ardo perkamąją galią ir didina neapibrėžtumą.
Didžiausia rizika – kad brangi energija ir aukštesnės palūkanos vienu metu suspaus ir namų ūkius, ir įmones. Didesnės paskolų įmokos gali atvėsinti būsto rinką, o brangesnis finansavimas verčia verslą atidėti plėtrą, ypač mažesnes įmones, kurioms kredito kaina yra kritinis veiksnys.
Tuo pat metu ECB atnaujintose projekcijose augimo perspektyvos šiems ir kitiems metams įvertintos kiek palankiau, o kai kurias ekonomikos veiklas palaiko technologijų sektoriaus dinamika ir fiskalinės priemonės, ypač Vokietijoje. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai Europoje atslūgs energetinis spaudimas ir ar šis šokas nepersikels į plačiai išplitusią kainų ir atlyginimų spiralę.
Leave a Reply