Močiutės triukas grįžta: vištienos skrandukai pigūs, sotūs ir pilni geležies – štai ką žinoti

Vištienos skrandukai, dar vadinami paukštienos subproduktais, vėl grįžta į pirkėjų krepšelius kaip nebrangus ir maistingas pasirinkimas. Juose gausu visaverčių baltymų, o riebalų paprastai mažiau nei daugelyje riebių mėsos gaminių. Dėl didesnio jungiamojo audinio kiekio išlieka būdinga tvirtesnė tekstūra, kuri po troškinimo tampa maloniai minkšta.

Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad skrandukai gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Lėtesnis virškinimas dažnai siejamas su didesniu baltymų ir jungiamojo audinio kiekiu, todėl toks patiekalas kai kuriems žmonėms padeda rečiau užkandžiauti tarp valgymų. Vis dėlto svarbu nepamiršti porcijų dydžio, ypač jei virškinimas jautresnis.

Didelė skrandukų stiprybė yra geležis, ypač heminė geležis, kurią organizmas įsisavina lengviau nei iš augalinių šaltinių. Tai aktualu žmonėms, kuriems kyla didesnė geležies stokos rizika, pavyzdžiui, dėl nepakankamos mitybos, intensyvaus sporto ar gausesnių menstruacijų. Greta geležies skrandukuose randama ir cinko, svarbaus imuninei sistemai, taip pat vitamino B12 ir kitų B grupės vitaminų.

Tačiau sveikumas priklauso ne vien nuo produkto, o ir nuo paruošimo būdo. Jei skrandukai troškinami su daug sviesto ar riebios grietinėlės, patiekalo kaloringumas ir sočiųjų riebalų kiekis smarkiai išauga. Lengvesnė alternatyva yra troškinti su daržovėmis, sultiniu, prieskoniais ir nedideliu kiekiu riebalų.

Ruošiant skrandukus dažnai patariama neskubėti jų sūdyti. Pirmiausia verta juos gerai nuplauti, lėtai virti ar troškinti, kol suminkštėja, ir tik tuomet gardinti druska bei pipirais. Skoniui tinka paprika, mairūnas, lauro lapai, svogūnai ir česnakas, o patiekalą galima derinti su kruopomis ar bulvėmis.

Parduotuvėse skrandukai dažniausiai kainuoja mažiau nei filė ar kitos populiarios vištienos dalys, todėl tai patogus pasirinkimas ieškantiems taupesnio, bet maistingo pietų varianto. Vis dėlto, kaip ir kitus subproduktus, juos reikėtų valgyti saikingai, o turint padidėjusį cholesterolio kiekį ar specifinių sveikatos būklių, mitybą derinti su gydytoju ar dietologu.