Prancūzijoje įsibėgėja diskusijos, kurios gali iš esmės pakeisti turtingų kriptoturto savininkų planus persikelti gyventi į užsienį. Nacionalinės Asamblėjos finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadinamąjį išvykimo mokestį taikyti ne tik akcijoms, bet ir kripto turtui.
Šiuo metu Prancūzijos išvykimo mokestis taikomas, kai asmuo bent šešerius iš pastarųjų dešimties metų buvo laikomas mokesčių rezidentu ir išvykdamas iš šalies turi vertybinių popierių, kurių bendra vertė viršija 800 000 eurų. Siūlymas numato analogišką ribą taikyti ir namų ūkio kripto portfeliui, įskaitant turtą užsienio platformose bei savarankiškai valdomose piniginėse.
Pagal komitete svarstytą modelį, kaip ir vertybinių popierių atveju, mokėjimas būtų atidedamas persikeliant į Europos Sąjungos šalis ir kai kurias kitas valstybes. Mokestis galėtų būti panaikinamas, jei turtas neišparduodamas ir išlaikomas nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau konkrečios detalės dar gali keistis.
Registras piniginėms ir baudos
Kartu finansų komitetas pritarė ir kitam siūlymui, kuris aktualus didesnes sumas laikantiems investuotojams. Numatyta pareiga deklaruoti savarankiškai valdomas pinigines, jei metų pabaigoje jose laikomo kriptoturto bendra vertė siekia bent 100 000 eurų.
Už nedeklaravimą būtų siūloma taikyti iki 10 000 eurų baudą. Iki šiol Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama užsienyje atidarytų kripto sąskaitų deklaravimui, o savarankiškos piniginės dažnai lieka už oficialios atskaitomybės ribų.
Kriptovaliutų bendruomenės atstovai kritikuoja tokią kryptį, pabrėždami duomenų saugumo riziką ir galimą nusikaltėlių dėmesį. Pranešama, kad Prancūzijoje fiksuojamas kripto turto savininkų pagrobimų ir prievartavimo šuolis, o tai didina jautrumą bet kokiems centralizuotiems registrams.
Ką dar planuojama keisti?
Parlamentarai taip pat svarstė apmokestinimo išplėtimą kripto keitimui į stabilias monetas, kurios paprastai susietos su valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriu. Siūlymo esmė – tokį keitimą laikyti apmokestinamu įvykiu nuo 2027 metų, kai dabar mokestis dažniausiai atsiranda tik išsigryninant ar atsiskaitant kripto turtu.
Dar viena komitete palaikyta kryptis – leisti kripto nuostolius užskaityti prieš pelną ilgesnį laikotarpį, iki dešimties metų. Be to, siūlyta didinti baudas už mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų nepateikimą iki 50 000 eurų už kiekvieną atskirą prašymą, tačiau galutinės formuluotės dar bus derinamos.
Kas toliau?
Svarbu tai, kad komiteto sprendimai dar nereiškia galutinio įstatymo. Prancūzijos biudžeto ir mokesčių pakeitimai turės būti svarstomi iš naujo, o siūlymai dėl kripto turto apmokestinimo privalės pereiti balsavimus Nacionalinėje Asamblėjoje ir vėliau Senate.
Platesniame kontekste Prancūzija, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia griežtinti kripto rinkos priežiūrą, derindama ją su ES reguliavimu ir fiskaliniais tikslais. Tuo pat metu valdžiai teks atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti mokesčių surinkimą, investicinio patrauklumo konkurenciją ir gyventojų saugumo rizikas.
Leave a Reply