Europos gamtinių dujų rinka 2026 metais vėl atsidūrė įtampos epicentre: kainos per metus šoktelėjo kelis kartus, o dujų saugyklos į žiemą įžengia neįprastai menkai užpildytos. Dėl to kyla rizika, kad šaltuoju sezonu daliai šalių teks dar labiau taupyti, o namų ūkiams brangs sąskaitos.
Pagrindinis Europos kainų orientyras yra Nyderlandų TTF biržos kontraktas. 2026 metų sausio pradžioje jis siekė apie 28 eurus už megavatvalandę, o spalio pabaigoje priartėjo prie 96 eurų, trumpam perkopdamas 97 eurų ribą. Tai didžiausi lygiai nuo 2022 metų pabaigos, nors iki 2022 metų rugpjūčio rekordo, kai kaina viršijo 340 eurų, dar toli.
Kas stumia kainas aukštyn?
Analitikai pabrėžia, kad šįkart rinką labiausiai veikia tiekimo ribojimai ir globali konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje smogė vienam svarbiausių suskystintų dujų tiekimo kelių, todėl Europa neteko dalies krovinių iš Kataro.
Pagal Bruegel vertinimus, Artimųjų Rytų suskystintos gamtinės dujos sudarė apie 8 proc. Europos Sąjungos importo, tačiau įtemptoje rinkoje net ir toks kiekis tampa kritinis. Trūkstamus krovinius tenka „atsikovoti“ iš Azijos pirkėjų, kurie taip pat pasirengę mokėti daugiau, todėl kainos kyla sparčiau.
Kartu rinkos dalyviai vertina ir artėjantį Europos Sąjungos draudimą importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas nuo 2027 metų sausio. Bruegel skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį rusiškos suskystintos dujos vis dar sudarė apie penktadalį Europos Sąjungos suskystintų dujų importo, tad būsimas draudimas didina neapibrėžtumą jau dabar.
Kodėl neramina saugyklos?
Prieš žiemą ypač svarbus saugyklų užpildymas, nes jos amortizuoja šaltų periodų šuolius ir padeda išvengti staigių kainų pikų. Bruegel duomenimis, spalio 24 dieną Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai prieš metus rodiklis siekė 82,9 proc., o 2023 metais buvo beveik maksimalus, apie 98,5 proc.
Institute for Energy Economics and Financial Analysis vertinimu, tai yra žemiausias šio metų laiko lygis nuo 2011 metais fiksuojamų palyginamų duomenų pradžios. Papildomą įtampą kelia tai, kad atsargų augimas praktiškai sustojo, o dalis valstybių atsargas pradėjo naudoti dar iki lapkričio.
Kiek gali brangti sąskaitos?
Namų ūkiams ir verslui svarbiausia ne dienos kainų svyravimai, o tai, kaip ilgai išsilaikys aukštos didmeninės kainos ir kiek jų persiduos į galutinius tarifus. Šiuo metu žiemos mėnesių ateities sandoriai svyruoja apie 95 eurus už megavatvalandę, kai pernai žiemą vidurkis buvo apie 36 eurus.
Tokį skirtumą galima apytiksliai paversti į maždaug 6 euro centus už kilovatvalandę papildomos kainos vien tik už dujas. Jei tipinis būstas per šildymo sezoną nuo lapkričio iki kovo sunaudoja apie 10 000 kilovatvalandžių dujų, vien energijos dalis galėtų pabrangti maždaug 600 eurų, o su 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu suma priartėtų prie 715 eurų.
Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo šalies reguliavimo, pasirinkto plano ir sutarties tipo. Fiksuotos kainos sutartys, reguliuojami tarifai ar valstybės kompensacijos dažnai kainų šuolį išskaido laike, todėl staigus pabrangimas gali pasirodyti vėliau arba būti mažesnis.
Ką Europa gali padaryti dabar?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia priemonė, kurią Europa gali kontroliuoti trumpuoju laikotarpiu, yra paklausos mažinimas. Tam reikšmės turi ir orai: jei žiema bus šalta ir vėjuotumas mažas, dujų reikės daugiau tiek šildymui, tiek elektrai, o kainos gali kilti dar labiau.
„Paklausos mažinimas išlieka didžiausias svertas, kurį Europa gali valdyti“, – sakė Institute for Energy Economics and Financial Analysis Europos energetikos analizės vadovė Ana Maria Jaller-Makarewicz.
Namų ūkiams praktiniai sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi: vienu laipsniu sumažinta termostato temperatūra gali sumažinti suvartojimą iki 10 proc., o šilumos nuostolių mažinimas ir karšto vandens temperatūros optimizavimas padeda papildomai. Ilgalaikėje perspektyvoje situaciją stabilizuoja atsinaujinančios energetikos plėtra, baterijų kaupimo sprendimai ir tinklų modernizavimas, nes mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų.
Wood Mackenzie vertina, kad esant įprastai žiemai saugyklos sezono pabaigoje galėtų būti užpildytos apie 17–20 proc., tačiau šaltesni orai reikštų dar mažesnį likutį. Toks scenarijus didintų spaudimą kitų metų vasarą agresyviau pildyti atsargas, o tai rinkai grąžintų naują kainų kilimo bangą.
Leave a Reply