Mažas Afrikos paukštis savo išlikimą grindžia apgaule: jis deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus, o šeimininkai augina svetimą jauniklį.
Nauja genetinė analizė rodo, kad ši taktika tapo tokia efektyvi, jog paliko aiškų pėdsaką pačiame paukščio genome. Mokslininkai teigia, kad tobulėjant kiaušinių imitacijai, dalis genetinės informacijos buvo prarasta ar pažeista.
Kalbama apie vadinamąjį gegutinį audėją (Anomalospiza imberbis) – perinį parazitą, kuris savo palikuonių priežiūrą „perleidžia“ kitoms, dažniausiai smulkioms Afrikos giesmininkėms. Šeimininkai, gindamiesi nuo apgaulės, per laiką išmoko atpažinti į lizdą įdėtus svetimus kiaušinius pagal spalvą ir raštus.
Todėl parazituojantis paukštis buvo priverstas evoliuciškai „pasivyti“ – jo kiaušiniai ėmė vis tiksliau atkartoti konkrečių šeimininkų kiaušinių išvaizdą. Tyrėjų duomenimis, stebėtuose lizduose neteisingas kiaušinis buvo atpažintas itin retai, o tai rodo beveik precizišką mimikriją.
Kodėl tai paliečia genus
Vienas svarbiausių atradimų siejamas su paveldimumu per motinos liniją. Kadangi kiaušinio išvaizdą lemia patelės fiziologija ir genetika, dukros gali paveldėti gebėjimą dėti labai panašius į motinos kiaušinius, o tai padeda konkrečioms giminės linijoms specializuotis „apgaudinėjant“ tam tikrų rūšių šeimininkus.
Mokslininkai, lygindami šio paukščio ir giminingų perinių parazitų genomus, išskyrė ryškius pakitimus W chromosomoje, kuri būdinga patelėms. Nustatyta, kad joje prarasta arba pažeista gerokai daugiau genų nei giminingose rūšyse, o tai leidžia įtarti ilgalaikę evoliucinę kainą.
Kas galėjo padėti tobulai maskuotis
Tyrime taip pat aptiktos papildomos kai kurių genų kopijos, siejamos su kiaušinio lukšto pigmentacija. Tai gali reikšti, kad natūrali atranka „pastiprino“ mechanizmus, padedančius tiksliau atkurti spalvas ir raštus, nors mokslininkai pabrėžia, kad ryšį dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais.
Tokie rezultatai atitinka vadinamąsias evoliucines „ginklavimosi varžybas“, kai vienos rūšies prisitaikymas skatina kitos rūšies atsakomąsias priemones. Šiuo atveju kuo geriau šeimininkai atpažįsta apgaulę, tuo daugiau spaudimo patiria parazitas tobulinti imitaciją.
„Kartais pergalės evoliucinėse varžybose kaina būna įrašyta pačiame genome“, – sakė tyrimo autoriai, apibendrindami, kad sėkmė gali būti pasiekta genetinių praradimų sąskaita.
Kol kas neaišku, ar nustatyti W chromosomos pokyčiai turi tiesioginį poveikį paukščio sveikatai, vaisingumui ar išgyvenamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad tam reikės platesnių populiacinių duomenų ir ilgalaikių stebėjimų skirtinguose regionuose.
Leave a Reply