GPS siųstuvai atskleidė: Ukrainos gandrai jau pasiekė Afriką ir aišku, kur jie žiemos

Ukrainos ornitologai, naudodami ant paukščių pritvirtintus GPS siųstuvus, šį rudenį detaliai sekė baltųjų gandrų migraciją iki pat Afrikos. Stebėjimai parodė, kad dalis paukščių sėkmingai pasiekė žiemojimo vietas, o kelių maršrutai driekėsi per sudėtingus ir politiškai nestabilius regionus.

Vienas iš sekamų gandrų, vardu Hartbitas, per maždaug savaitę įveikė apie 1 800 kilometrų. Jo kelias vedė per Pietų Sudaną, Etiopiją ir Keniją, o judėjimo duomenys leido gana tiksliai nustatyti, kur paukštis stojo poilsiui ir kur ieškojo maisto.

Kitas stebimas gandras, vardu Bojus, ilgesniam laikui užsibuvo Abjejaus rajone. Ši teritorija laikoma ginčijama tarp Sudano ir Pietų Sudano, o tai svarbu ne tik geopolitiniu požiūriu: tokiose vietovėse paukščių migracijai įtaką daro vandens prieinamumas, ganyklų būklė ir bendras saugumo fonas.

Hartbito maršrutas parodė ir gamtinių sąlygų įvairovę, su kuria susiduria migruojantys paukščiai. Skrydžiai driekėsi virš didelių upių sistemų ir sezoninių užliejamų teritorijų, o vėliau paukštis kirto Etiopijos pasienį ir toliau judėjo link Kenijos šiaurės.

Duomenys taip pat rodo sustojimą Turkana regione Kenijoje, kuris garsėja sausringu klimatu ir nereguliariais krituliais. Ornitologai pabrėžia, kad tokiose vietovėse klimato kaita ir vandens stygius didina įtampą vietos bendruomenėms, o kartu keičia ir sąlygas laukinei gyvūnijai, įskaitant migruojančius paukščius.

Mokslininkai pažymi, kad GPS stebėsena leidžia ne tik tiksliau suprasti gandrų migracijos kelius ir sustojimų zonas, bet ir laiku identifikuoti rizikas. Kintant klimatui, dažnėjant ekstremaliems orams ir sparčiai transformuojantis buveinėms, tokie duomenys tampa vis svarbesni tiek gamtosaugai, tiek tarptautiniam bendradarbiavimui saugant migracinius koridorius.

Ornitologų teigimu, ilgalaikiai stebėjimai padeda atsakyti į praktinius klausimus, kodėl vieni paukščiai pasirenka vienus maršrutus, o kiti užtrunka tam tikrose zonose. Tai ypač aktualu baltiesiems gandrams, kurių sėkmingas perėjimas ir išgyvenamumas priklauso nuo tinkamų sustojimų vietų, maisto gausos ir saugių poilsio teritorijų pakeliui į žiemojimo vietas.