Daugeliui rytas be kavos neįsivaizduojamas, tačiau kartais nutinka priešingai – vietoj žvalumo netrukus apima mieguistumas. Nors kofeinas paprastai didina budrumą, tokia reakcija gali būti svarbus signalas, kad organizmui trūksta poilsio arba kava tiesiog nebeveikia taip, kaip anksčiau.
Kofeino poveikis dažniausiai pasijunta po keliolikos ar keliasdešimties minučių, bet žmonės į jį reaguoja nevienodai. Įtakos turi išgertas kiekis, miego kokybė ir individualus jautrumas. Dėl to gėrimas, kuris turėjo suteikti energijos, ne visada duoda norimą rezultatą.
Norint suprasti, kodėl po kavos norisi miego, svarbu žinoti adenozino vaidmenį. Ši natūraliai organizme esanti medžiaga dalyvauja miego ir budrumo reguliavime, o dienos eigoje jos poveikis prisideda prie augančio nuovargio.
Kofeinas laikinai blokuoja adenozino receptorius smegenyse, todėl mieguistumas kuriam laikui sumažėja. Tačiau tai nereiškia, kad organizmo poreikis pailsėti dingsta – silpstant kofeino poveikiui nuovargis gali grįžti dar ryškiau, ypač jei buvo miegota per trumpai.
Kas dažniausiai slepiasi už mieguistumo
Viena dažniausių priežasčių – paprasčiausias neišsimiegojimas. Tokiu atveju kava tampa laikina „skola“: ji trumpam užmaskuoja nuovargį, bet kai poveikis baigiasi, organizmas vėl reikalauja poilsio. Dėl to atsiranda noras gerti dar vieną puodelį.
Kita priežastis – tolerancija kofeinui. Reguliariai vartojant kofeiną, tas pats kiekis ilgainiui gali veikti silpniau, todėl ryto espresso nebepakelia energijos taip, kaip anksčiau. Didinti dozę ne visada gera išeitis.
Per daug kofeino, ypač antroje dienos pusėje, gali bloginti užmigimą ir nakties poilsio kokybę. Tuomet kitą rytą nuovargis būna dar didesnis ir susidaro užburtas ratas: kava tampa būdu tvarkytis su neišsimiegojimo pasekmėmis.
Svarbu ir tai, ką dedate į kavą
Mieguistumą gali skatinti ne tik kofeinas, bet ir priedai. Saldūs sirupai, dideli cukraus kiekiai ar prie kavos valgomi saldūs užkandžiai kai kuriems žmonėms gali sukelti ryškius gliukozės kiekio svyravimus, kuriuos lydi nuovargis.
Taip pat reikšmingi individualūs skirtumai, kaip organizmas skaido kofeiną. Įtakos gali turėti genetika, vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė – vieniems kofeinas „išsivaikšto“ greitai, kitiems veikia ilgiau ir skirtingai.
Kiek kofeino – ir kada verta sunerimti
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu, daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 mg kofeino per dieną paprastai nekelia saugumo rūpesčių. Vienkartinė dozė neturėtų viršyti 200 mg, o nėštumo metu rekomenduojama riba yra 200 mg per parą.
Kofeino kiekis priklauso nuo gėrimo rūšies ir paruošimo: vidutiniškai espresso turi apie 75 mg, cappuccino – 103 mg, o americano – 143 mg kofeino. Be to, kofeino yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose bei kai kuriuose papilduose, todėl svarbu skaičiuoti visas dienos „porcijas“.
Jei po kavos dažnai jaučiatės mieguisti, verta atkreipti dėmesį į miego trukmę ir kokybę, riboti kofeiną popietę, mažinti cukrų ir stebėti organizmo reakciją. O jei geriate kelis puodelius per dieną, kofeino geriau nenutraukti staiga – rekomenduojama mažinti palaipsniui, nes staigus atsisakymas gali sukelti galvos skausmus, dirglumą ir dar didesnį nuovargį.
Pavienis mieguistumas po kavos nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Vis dėlto, jei nuovargis tęsiasi ilgai net ir miegant pakankamai, verta pasitarti su gydytoju – priežastys gali būti nesusijusios su kava.
Leave a Reply