Europoje būstas miestuose vidutiniškai kainuoja gerokai brangiau nei kaimo vietovėse, tačiau kainų skirtumas tarp šalių – itin nevienodas. Naujausi duomenys rodo, kad kai kur miestas ir užmiesčio teritorijos kainomis skiriasi kelis kartus.
„Euronews Business“ skaičiavimai, paremti OECD ataskaita „Regions and Cities at a Glance 2026“, rodo, kad 16 Europos šalių miestų centruose būsto kainos vidutiniškai yra 31 proc. didesnės už nacionalinį vidurkį.
Tuo metu vadinamosiose priemiestinėse (į darbą mieste važinėjančiųjų) zonose kainos vidutiniškai yra 11 proc. mažesnės už šalies vidurkį, o teritorijose už miestų ir jų priemiesčių ribų – 30 proc. mažesnės.
OECD aiškina, kad viena pagrindinių priežasčių – vis didesnė darbo vietų, investicijų ir inovacijų koncentracija sostinių regionuose ir didžiuosiuose miestuose: žmonės seka paskui galimybes, o paklausa gerai pasiekiamose vietose kelia kainas.
Didžiausias atotrūkis – Danijoje
Ryškiausias kainų „plyšys“ fiksuojamas Danijoje. Čia būstas miestų centruose vidutiniškai kainuoja 64 proc. daugiau nei šalies vidurkis, o už miestų ir jų priemiestinių zonų ribų – 51 proc. mažiau.
Skaičiuojama, kad Danijoje kvadratinis metras miestų centruose kainuoja apie 3,4 karto brangiau nei toliau nuo miestų esančiose teritorijose. Kitaip tariant, kai šalies vidurkis laikomas 100, miestuose rodiklis siekia 164, o užmiestyje – 49.
Antrą vietą pagal atotrūkį užima Vengrija: miestuose kainos yra 57 proc. aukštesnės už šalies vidurkį, o už miestų ribų – 45 proc. žemesnės. Suomijoje atitinkamai fiksuojama 55 proc. ir 44 proc. skirtumai.
Dideli skirtumai matomi ir Švedijoje (46 proc. virš vidurkio mieste ir 42 proc. žemiau užmiestyje), Airijoje (43 proc. ir 36 proc.) bei Portugalijoje (38 proc. ir 35 proc.).
Mažiausi skirtumai – Nyderlanduose ir JK
Mažiausi kainų skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių fiksuojami Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Nyderlanduose būstas miestų centruose vidutiniškai kainuoja tik 1 proc. daugiau už šalies vidurkį, o už miestų ribų – 9 proc. mažiau.
Jungtinėje Karalystėje miesto centrų kainos yra 4 proc. didesnės už nacionalinį vidurkį, o už miestų ribų – taip pat 9 proc. mažesnės.
Įdomu tai, kad beveik visose lygintose šalyse (išskyrus Nyderlandus) priemiestinėse zonose būstas taip pat pigesnis nei miestų centruose.
Kodėl miestuose brangiau ir kam skaudžiausia?
Berlyno Humboldto universiteto profesorius Gabrielis M. Ahlfeldtas aiškina, kad miestai sutelkia darbo vietas, universitetus, paslaugas ir kultūrines galimybes. Tai sukuria didelę paklausą „gerai sujungtoms“ vietoms, o kai statybas riboja geografija, planavimo taisyklės ar vietos bendruomenių pasipriešinimas, kainos kyla dar sparčiau.
Pasak jo, skirtumus tarp šalių lemia tai, kiek stipriai ekonominės galimybės sutelktos viename ar keliuose centruose, kaip gerai kitos vietovės su jais susisiekia ir kaip greitai į paklausą reaguoja būsto pasiūla.
Svarbu ir tai, kad mažas skirtumas tarp miesto ir kaimo dar nereiškia, jog būstas yra įperkamas. Ahlfeldtas pabrėžia, kad nedidelis „miesto–kaimo“ atotrūkis gali egzistuoti kartu su rimtomis įperkamumo problemomis.
Didžiausią kainų šuolį dažniausiai pajunta tie, kurie dar tik bando įžengti į būsto rinką: jauni žmonės, pirmą būstą perkantieji ir nuomininkai. Tuo metu tie, kurie jau turi nekilnojamojo turto brangesnėse vietovėse, dažniau atsiduria laiminčiųjų pusėje, nes jų turto vertė kyla.

Leave a Reply