Kaip mityba veikia cholesterolį?
Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad daliai žmonių reikalingi vaistai, tačiau mitybos korekcijos gali reikšmingai prisidėti prie rodiklių gerinimo.
Didžiausią naudą dažniausiai duoda tirpios skaidulos ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte suriša tulžies rūgštis, o organizmui jas atstatant sunaudojama daugiau cholesterolio.
Pupelės ir lęšiai
Konservuotos ar virtos pupelės yra vienas paprasčiausių būdų didinti skaidulų kiekį racione. Tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas siejamas su mažesniu bendrojo ir MTL cholesterolio lygiu.
Lęšiai taip pat vertinami dėl skaidulų ir augalinių baltymų, be to, juose yra junginių, siejamų su cholesterolio apykaitos reguliavimu. Praktinis sprendimas paprastas: lęšius ar pupeles patogu dėti į sriubas, salotas ir troškinius.
Chia sėklos ir avižos
Chia sėklos turi daug tirpių skaidulų, kurios brinksta skystyje ir lėtina virškinimą. Dėl to jos dažnai rekomenduojamos kaip lengvas priedas prie košės, kokteilio ar per naktį brinkinto pudingo.
Avižos išsiskiria beta gliukanu – tirpių skaidulų rūšimi, kurios poveikis cholesterolio mažinimui yra plačiai aprašytas mitybos gairėse. Reguliariai valgoma avižinė košė ar avižų sėlenos dažnai siejamos su geresniais lipidų rodikliais.
Graikiniai riešutai
Iš riešutų ypač dažnai išskiriami graikiniai, nes juose gausu nesočiųjų riebalų ir alfa linoleno rūgšties. Tokia sudėtis siejama su palankesniu MTL cholesterolio lygiu ir širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimu.
Vis dėlto riešutai yra kaloringi, todėl svarbus kiekis: dažniausiai rekomenduojama nedidelė porcija kasdien. Jei riešutai sūrūs ar kepti aliejuje, nauda gali būti mažesnė dėl perteklinės druskos ir papildomų riebalų.
Gydytojai primena, kad vien tik produktų įtraukimas ne visada kompensuoja kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ar antsvoris. Jei cholesterolio rodikliai išlieka aukšti, verta aptarti individualų planą ir tyrimų dažnį su šeimos gydytoju.
Leave a Reply