Juodieji serbentai, nors dažnai nusileidžia populiarumu braškėms ar avietėms, mitybos požiūriu yra vieni vertingiausių Lietuvoje ir Lenkijoje auginamų vaisių. Juose gausu vitamino C ir antocianinų – augalinių pigmentų, siejamų su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso.
Moksliniai duomenys rodo, kad dažnesnis antocianinų turinčių uogų vartojimas gali būti susijęs su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, įskaitant kraujospūdį ir kraujagyslių funkciją. Vis dėlto tai nėra greitas gydymo būdas, o labiau ilgalaikės mitybos dalis, kurią verta derinti su kitais sveikos gyvensenos įpročiais.
Juodieji serbentai dažnai minimi kaip vaisiai, turintys daugiau vitamino C nei citrina, vertinant tą patį svorį. Tiksli koncentracija priklauso nuo veislės, sunokimo, laikymo ir paruošimo, tačiau bendra kryptis aiški: tai vienas turtingiausių vitamino C šaltinių tarp įprastų uogų.
Be vitamino C, juoduosiuose serbentuose yra skaidulų, kalio, polifenolių, taip pat nedideli kiekiai B grupės vitaminų ir vitamino K. Skaidulos svarbios sotumo jausmui ir žarnyno veiklai, o kalis siejamas su normalia raumenų ir nervų sistemos funkcija.
Kas svarbu dėl kraujospūdžio?
Uogose esantys antocianinai ir kiti polifenoliai tiriami dėl galimo poveikio kraujagyslių endotelio funkcijai ir uždegiminiams procesams. Kai kurie tyrimai rodo, kad uogų įtraukimas į racioną gali prisidėti prie mažesnio sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio, ypač jei bendras mitybos modelis yra palankus širdžiai.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien uogų nepakanka, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs. Tokiu atveju svarbūs ir kiti veiksniai: druskos kiekis, kūno svoris, fizinis aktyvumas, miegas, stresas bei gydytojo paskirtas gydymas.
O kaip dėl gliukozės ir diabeto?
Juodieji serbentai turi palyginti nedaug natūralių cukrų, o skaidulos lėtina jų pasisavinimą, todėl šios uogos dažnai laikomos palankesniu pasirinkimu nei saldūs užkandžiai. Be to, polifenoliai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir jautrumui insulinui.
Tačiau uogos nėra diabeto ar atsparumo insulinui gydymo priemonė. Sergantiems šiomis būklėmis rekomenduojama rinktis šviežius arba šaldytus juoduosius serbentus be pridėtinio cukraus, o saldintus džemus, sirupus ir gėrimus vartoti retai.
Kaip valgyti, kad neprarastumėte vitamino C?
Vitaminas C yra jautrus karščiui, šviesai ir ilgesniam kontaktui su oru, todėl daugiausia jo išlieka šviežiose uogose, suvalgytose netrukus po skynimo. Kuo ilgiau produktas stovi sukapotas ar termiškai apdorotas, tuo didesnė tikimybė, kad dalis vitamino C suirs.
Kasdienybėje patogu juoduosius serbentus berti į košę, natūralų jogurtą, varškę, trintus kokteilius ar vaisių salotas. Šaldymas taip pat yra praktiškas sprendimas: jis leidžia išsaugoti nemažą dalį maistinių medžiagų, nors laikui bėgant vitamino C kiekis gali mažėti.
Didžiausi vitamino C nuostoliai paprastai patiriami ilgai verdant, todėl virti džemai ir pasterizuotos sultys jo turi mažiau nei šviežios uogos. Vis dėlto tokie produktai gali išlikti vertingi dėl skaidulų ir dalies polifenolių, jei juose nėra daug pridėtinio cukraus ir jie vartojami saikingai.
Subalansuotas pasirinkimas paprastas: sezono metu rinktis šviežius juoduosius serbentus, o žiemai užsišaldyti ir vartoti po saują kaip priedą prie kasdienio maisto. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl individualaus kiekio verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Leave a Reply