Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis paragino rimtai svarstyti galimybę perimti ir numušti Rusijos raketas dar virš Ukrainos teritorijos, ypač kai jos skrenda Kijevo kryptimi. Pasak jo, diskusija apie tokį scenarijų neturi tapti vidaus politikos ginčų įkaite ir turi būti grindžiama saugumo argumentais.
Sikorskis pabrėžė, kad laukimas, kol raketos priartės prie NATO valstybių oro erdvės, didina riziką, o sprendimai dėl gynybos turi būti priimami laiku. Jo teigimu, ypač pavojinga, kai kalbama apie balistines ar hipergarsines raketas, kurių perėmimas yra sudėtingas, o reakcijos laikas trumpas.
Patriot stokos kontekstas
Ministro pasisakymas nuskambėjo Kijevui patiriant intensyvius smūgius ir Ukrainai viešai kalbant apie kritinį perėmimo raketų trūkumą. Ukrainos vadovai ne kartą akcentavo, kad oro gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, be pakankamų atsargų negali užtikrinti nuolatinės didmiesčių apsaugos.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija dažniau naudoja balistines sistemas, tokias kaip „Iskander“, ir įvairias modifikuotas raketas, kurias sunkiau numušti, ypač kai atakos vykdomos bangomis. Dėl to auga spaudimas partneriams didinti tiek pačių sistemų, tiek perėmėjų tiekimą.
Ką reikštų numušimas virš Ukrainos?
Toks sprendimas būtų politiškai ir teisiškai jautrus, nes reikštų NATO valstybės tiesioginį veiksmą kare vykstančioje zonoje, net jei tai būtų daroma Ukrainos prašymu. Praktikoje tai reikalautų aiškių suderinimų su sąjungininkais, bendrų veikimo taisyklių, atsakomybės pasidalijimo ir nuolatinio ryšio su Ukrainos oro gynybos valdymu.
Svarbi ir eskalacijos rizika, kurią NATO iki šiol nuosekliai akcentavo vertindama įvairias idėjas dėl aktyvesnio oro gynybos įsitraukimo. Kita vertus, Lenkija ir kitos pasienio valstybės argumentuoja, kad grėsmė jų saugumui didėja, kai raketos ar jų nuolaužos gali nukristi netoli sienų ar net pažeisti oro erdvę.
Incidentai ir vidaus politika
Diskusijas Lenkijoje kursto ir ankstesni incidentai, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai priartėdavo prie Lenkijos teritorijos arba ją pažeisdavo. Tokie atvejai kelia klausimą, ar efektyviau būtų perimti grėsmes anksčiau, kad būtų sumažinta atsitiktinių nuolaužų, klaidų ar nenumatytų trajektorijų rizika.
Lenkijos politinėje erdvėje taip pat vyksta ginčai dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai apimties, įskaitant oro gynybos šaudmenis. Sikorskis akcentuoja, kad sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami remiantis nacionalinio ir sąjungininkų saugumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais.
Kol kas viešai neskelbiama apie konkrečius sąjungininkų sprendimus dėl raketų numušimo virš Ukrainos, tačiau tema vis dažniau grįžta į darbotvarkę intensyvėjant atakoms ir didėjant oro gynybos resursų trūkumui. Bet koks praktinis žingsnis, tikėtina, būtų įmanomas tik esant aiškiam politiniam mandatui, techninėms galimybėms ir koordinacijai su Ukraina.
Leave a Reply