Kas ištirta ir kaip?
2026 metais žurnale „Open Heart“ publikuotame randomizuotame tyrime dalyvavo 150 fiziškai neaktyvių 40–60 metų žmonių. Visi jie turėjo bent vieną širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ar nutukimą.
Dalyvių chronotipas buvo nustatytas klausimynu ir 48 valandų giluminės kūno temperatūros matavimu, kuris padeda įvertinti cirkadinį ritmą. Vėliau dalis žmonių sportavo jiems natūraliai tinkamu metu, o kiti treniravosi priešingu paros laiku.
Ryto tipo žmonės treniravosi maždaug nuo 8 iki 11 valandos, o vakaro tipo dalyviai sportavo nuo 18 iki 21 valandos. Programa truko 12 savaičių ir apėmė penkis prižiūrimus 40 minučių vidutinio intensyvumo ėjimus bėgtakiu per savaitę.
Ką parodė rezultatai?
Visą programą baigė 134 dalyviai, o teigiami pokyčiai fiksuoti abiejose grupėse, nepriklausomai nuo treniruočių laiko. Vis dėlto didesnė nauda pastebėta tiems, kurie sportavo pagal savo chronotipą.
Šių dalyvių sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 10,8 mmHg, o sportavusių ne pagal ritmą – 5,5 mmHg. Tarp žmonių, kuriems buvo diagnozuota hipertenzija, sumažėjimai siekė atitinkamai 13,6 ir 7,1 mmHg.
Ryškesni skirtumai fiksuoti ir kitose srityse: diastoliniame kraujospūdyje, širdies ritmo variabilume, aerobiniame pajėgume, gliukozės nevalgius rodikliuose ir MTL cholesterolio lygyje. Taip pat skyrėsi miego kokybė: ją vertinančio klausimyno balas labiau pagerėjo grupėje, kuri sportavo pagal savo paros ritmą.
Kaip tai pritaikyti kasdien?
Praktiška užuomina gali būti metas, kada be žadintuvo pabundate pailsėję, ir valandos, kai įprastai jaučiate daugiausia energijos. Vaizdą gali iškreipti miego trūkumas, darbas pamainomis, šeimos įsipareigojimai ar didesni kofeino kiekiai.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nereikia aklai laikytis būtent tokių laiko intervalų, kokie buvo taikyti tyrime. Jei turite pasirinkimą, verta kelias savaites stebėti, kuriuo metu lengviau išlaikyti reguliarumą, geriau miegate ir po treniruotės greičiau atsistatote.
Šie duomenys neįrodo, kad treniruotės pagal chronotipą tiesiogiai apsaugo nuo infarkto ar insulto, nes tyrimas truko tik 12 savaičių ir vyko specifinėje populiacijoje, o treniruotės buvo prižiūrimos. Tačiau rezultatai papildo vis gausėjantį mokslinį pagrindą, kad cirkadinis ritmas gali turėti reikšmės metabolinei ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Vis dėlto svarbiausia išvada išlieka paprasta: jei vienintelė galimybė sportuoti yra anksti ryte arba vėlai vakare, treniruotės verta nenutraukti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas suaugusiesiems siektina 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių intensyvesnio krūvio, o reguliarumas dažnai lemia daugiau nei ideali valanda.
Leave a Reply