Viduržemio jūros paviršinis vanduo rugpjūčio 13 dieną pasiekė 28,54 laipsnio paros vidurkį – tai aukščiausia fiksuota reikšmė bent nuo 1940 metų, skelbia Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra Aemet. Tokia temperatūra prilyginama šilto baseino ar SPA vandeniui, o anomalija tęsiasi jau ne vieną savaitę.
Aemet pažymi, kad didžiąją rugpjūčio dalį kasdien buvo mušami vis nauji paros rekordai, beveik nepaliekant atokvėpio. Šis signalas sutampa su kitų stebėsenos centrų išvadomis, kad Viduržemio jūra įžengė į iki šiol retai matytą šiluminį režimą.
Rekordai prasidėjo dar birželį
Dar birželio pabaigoje Aemet įspėjo, kad jūros temperatūros tapo labiau būdingos antrajai rugpjūčio pusei, kai vanduo paprastai būna šilčiausias. Vasaros pradžioje kai kuriose zonose nuokrypis nuo daugiametės normos siekė apie 2,6 laipsnio, o tai meteorologų įvardyta kaip išskirtinis reiškinys.
Šių metų liepa taip pat išsiskyrė: „Mercator Ocean International“, įgyvendinanti „Copernicus“ jūrų tarnybą, skelbė, kad tai buvo karščiausia liepa Viduržemio jūroje nuo palyginamų duomenų serijos pradžios 1993 metais. Vidutinė liepos temperatūra siekė 27,07 laipsnio, aplenkdama ankstesnį maksimumą, fiksuotą 2025 metais.
Ką keičia tokia šilta jūra?
Meteorologai pabrėžia, kad vien jūros temperatūros rekordo nepakanka tiesiogiai paaiškinti visų sausumoje užfiksuotų karščio epizodų, nes atmosferoje veikia daug veiksnių. Vis dėlto pakrantėse itin šilta jūra gali sustiprinti tvanką: vanduo šilumą atiduoda lėčiau nei sausuma, todėl naktimis temperatūra krenta sunkiau, didėja drėgmė ir dažnėja karštos naktys.
Energetiškai įkaitęs vanduo daro poveikį ir ekosistemoms. Užsitęsusios jūrinės karščio bangos kelia stresą rūšims, prisitaikiusioms prie siauresnio temperatūrų intervalo, gali keisti žuvų ir bestuburių pasiskirstymą, didinti mirtingumą bei transformuoti pakrančių bendrijas.
Ne tik Viduržemio jūros problema
Šilumos perteklius fiksuojamas platesniu mastu: pasauliniu lygmeniu 2026 metų liepa išsiskyrė labai aukšta vandenynų paviršiaus temperatūra, o tai rodo, kad Viduržemio jūros rekordai yra platesnių tendencijų dalis. Pasak „Copernicus“ jūrų stebėsenos, didelė Viduržemio jūros dalis patyrė vieną karščiausių liepų per visą stebėjimų laikotarpį, todėl rekordai nėra tik pavienės „karštos dėmės“.
Rugpjūčio 13 dienos 28,54 laipsnio paros vidurkis dar kartą pranoko ankstesnį šios vasaros pasiektą rekordą. Meteorologai ir jūrų stebėsenos tarnybos atidžiai seka situaciją, nes tokios temperatūros didina tiek sveikatos rizikas pakrantėse, tiek spaudimą jūros ekosistemoms.
Leave a Reply