Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais patiria išskirtinį spaudimą: sutrikus tiekimui iš Persijos įlankos regiono, pirkėjai aktyviau ėmė ieškoti metalo Azijoje, pirmiausia Kinijoje. Tačiau net ir didžiausias pasaulio gamintojas šiandien nebegali greitai „užpilti“ rinkos papildomais kiekiais.
Kinijos statistika rodo, kad pirminio aliuminio gamyba rugpjūtį pasiekė istorinį mėnesio rekordą – 3,98 mln. tonų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šalis pagamino 31,12 mln. tonų, o augimas siekė 3,9 proc.
Rekordai nepadengia trūkumo
Jei dabartinis tempas išsilaikytų, metinė Kinijos gamyba priartėtų prie 46,7 mln. tonų, o tai būtų daugiau nei pernai. Vis dėlto rinką neramina tai, kad Kinijoje jau kurį laiką galioja gamybos pajėgumų ribojimo politika, o nominali riba siejama su maždaug 45 mln. tonų per metus.
Ši politika sugriežtinta dar 2017 metais, kai Pekinas pradėjo stabdyti nekontroliuojamą pajėgumų plėtrą, siekdamas valdyti pasaulinę pasiūlą ir energijos suvartojimą. Aliuminio lydymas yra itin elektros energijai imlus procesas, todėl gamybos didinimą riboja ne tik administracinės, bet ir energetikos infrastruktūros realijos.
Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl tokios sistemos Kinija praktiškai neturi daug laisvų rezervų, kuriuos būtų galima greitai aktyvuoti, jei pasaulyje pritrūksta metalo. O tai reiškia didesnę riziką kainoms, ypač jei sutrikimai kituose regionuose užsitęs.
Persijos įlankos vaidmuo ir rizikos
Didelę įtaką situacijai daro įtampa Ormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Sutrikus laivybai regione, su problemomis susidūrė ne tik naftos ir suskystintų gamtinių dujų logistikos grandinės, bet ir dalis aliuminio eksporto, nes Persijos įlankos šalys yra reikšmingos šio metalo tiekėjos.
Regiono svarbą didina tai, kad aliuminio pramonei būtina pigi elektros energija, o Persijos įlankos valstybės ją dažnai gali užtikrinti konkurencingomis sąlygomis. Skaičiuojama, kad Artimieji Rytai pagamina apie 9 proc. pasaulinio pirminio aliuminio, o už Kinijos ribų jų dalis viršija 20 proc., todėl net laikini sutrikimai turi matomą efektą.
Situaciją dar labiau apsunkina rekordiškai žemi atsargų lygiai, dėl kurių rinka tampa jautri bet kokiems logistikos ar gamybos trikdžiams. Tai didina kainų svyravimų tikimybę ir skatina vartotojus užsitikrinti tiekimą iš anksto, dažnai sutinkant mokėti brangiau.
Kainos kyla, o paklausa auga
Aliuminis pastaruoju metu išlieka brangus: už toną tarptautinėse rinkose buvo mokama apie 3 290 JAV dolerių, tai yra maždaug 3 020 eurų. Nors tai mažiau nei ankstesniame pike, palyginti su laikotarpiu prieš karo eskalaciją regione, kainų lygis vis tiek aukštesnis ir rinkoje vėl daugėja kalbų apie naują kilimo bangą.
Paklausą į viršų stumia ir struktūrinės priežastys. Aliuminis yra vienas svarbiausių metalų energetikos transformacijoje: jo reikia elektros perdavimo tinklams, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, transporto priemonių lengvinimui ir platesnei elektrifikacijai.
Analitikų vertinimu, jei investicijos į naujus pajėgumus ir energetikos prieinamumą nepaspartės, artimiausiais metais gali atsiverti reikšmingas deficitas. Pagrindinės kliūtys pasiūlai didėti išlieka riboti pramonės pajėgumai, nepakankamos investicijos ir konkurencingos elektros energijos trūkumas.
Leave a Reply