Ananasai Lietuvos parduotuvėse tapo kasdieniu pirkiniu, tačiau ant stalo dažniau atsiranda per šventes ar kaip deserto priedas. Vis dėlto tai vaisius, kuris lengvai pritaikomas ne tik saldumynams, bet ir sotesniems patiekalams.
Ananasas kilęs iš Pietų Amerikos, o Europoje išpopuliarėjo dar didžiųjų geografinių atradimų laikais. Ilgą laiką jis buvo prabangos simbolis, nes auginimas šiltnamiuose ir gabenimas buvo brangūs, todėl vaisius dažniau puošdavo kilmingųjų stalus.
Šiandien ananasų pasiūla didelė, o dažniausiai prekyboje sutinkama valgomojo ananaso veislė. Prinokusį vaisių išduoda ryškus aromatas, gelsvėjanti žievė ir lengviau atsiskiriantys lapeliai, tačiau pernokęs ananasas greičiau praranda tekstūrą.
Ananasas vertinamas dėl vitamino C ir mangano, taip pat dėl skaidulų, kurios svarbios virškinimui. Jame yra bromelaino fermentų, kurie siejami su baltymų skaidymu, tačiau šių medžiagų poveikis priklauso nuo kiekio ir bendros mitybos, tad stebuklingų pažadų vertėtų vengti.
Kasdienėje mityboje ananasą paprasčiausia valgyti šviežią, dėti į vaisių salotas ar maišyti su natūraliu jogurtu ir avižomis. Iš jo spaudžiamos sultys ir gaminami kokteiliai, tačiau verta prisiminti, kad tokiuose gėrimuose dažnai lieka mažiau skaidulų nei valgant patį vaisių.
Virtuvėje ananasas puikiai tinka ir pikantiškiems deriniams: jo saldžiarūgštis skonis dažnai derinamas su vištiena ar kiauliena, naudojamas iešmeliuose, keptuose patiekaluose ar salotose. Jis taip pat naudojamas saldžiarūgščiuose padažuose, kurie įprasti Azijos regiono virtuvėse.
Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į konservuotus ananasus: jie patogūs, tačiau dažnai turi daugiau pridėtinio cukraus, o dalis maistinių medžiagų apdorojant sumažėja. Jei tik yra galimybė, geresnis pasirinkimas dažniausiai bus šviežias, prinokęs vaisius.
Leave a Reply