Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžo idėja administracinėmis priemonėmis sumažinti degalų kainas. Prezidento Karolio Nawrockio iniciatyva parengtame įstatymo projekte numatyta, kad benzinas ir dyzelinas degalinėse galėtų atpigti iki maždaug 0,60 euro už litrą.
Projektas apima kelias kryptis: iki 2027 metų kovo pabaigos siūloma iki nulio sumažinti mažmeninės prekybos degalais mokestį, suteikti finansų ministrui teisę lanksčiau mažinti akcizo tarifus ir įtvirtinti įstatyminę degalų bendrovių maržų „lubų“ ribą.
Kodėl „Orlen“ kelia rizikos klausimą?
Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ viešai įspėjo, kad maržų ribojimas įstatymu gali turėti neplanuotą šalutinį efektą. Įmonės vertinimu, dirbtinai sumažinus maržas, rinkoje gali sumažėti degalų pasiūla, o daliai tiekėjų ir importuotojų verslas taptų nebeapsimokantis.
„Nuo vakar klausiate, ar įstatymu įmanoma sumažinti maržas. Atsakome: įmanoma. Tik tada nebus degalų“, – teigė „Orlen“ atstovai.
Šis argumentas remiasi paprasta ekonomine logika: kai galutinė kaina ar marža apribojama, tiekėjai praranda paskatas importuoti ar laikyti atsargas, ypač kai didmeninės kainos svyruoja. Tokiose situacijose deficitą dažniausiai pirmiausia pajunta regioninės degalinės ir logistikos grandinės, jautresnės finansiniams svyravimams.
Ekspertai primena ankstesnį precedentą
Degalų rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašūs mechanizmai Lenkijoje jau buvo taikyti prieš maždaug trejus metus. Tuomet, jų teigimu, dirbtinis maržų spaudimas sumažino importo patrauklumą, o rinkoje buvo fiksuojami tiekimo sutrikimų požymiai.
Rizika tokiais atvejais paprastai išauga prieš politinius ciklus, kai kainų mažinimo priemonės pristatomos kaip greitas sprendimas gyventojams. Tačiau ilgainiui, jei skirtumas tarp reguliuojamos mažmeninės kainos ir realių tiekimo sąnaudų per didelis, atsiranda „tuščių kolonėlių“ ir eilių scenarijus.
Tuo pat metu Europos Komisijos skelbiami vidutinių kainų palyginimai rodo, kad kainų skirtumai regione išlieka. Naujausiais duomenimis, vidutinė benzino kaina Europos Sąjungoje siekia apie 2,06 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,16 euro, kai Lenkijoje rodikliai yra mažesni ir artimi kai kurioms kaimyninėms rinkoms.
Diskusija Seime, tikėtina, suksis apie tai, kur yra riba tarp mokesčių mažinimo, kuris gali turėti tiesioginį efektą kainai, ir administracinio maržų reguliavimo, kuris didina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkos dalyviai taip pat vertins, kaip tokios priemonės dera su ES vidaus rinkos principais ir konkurencijos logika.
Leave a Reply