Europos Sąjungoje bręsta planas sustiprinti Europolo vaidmenį kovoje su nusikaltimais, kuriems vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Briuselis argumentuoja, kad sukčiai, teroristai ir priešiškos žvalgybos tarnybos DI jau naudoja apgavystėms, šantažui ir kibernetinėms atakoms, todėl teisėsauga turi neatsilikti.
Numatomi pokyčiai reikštų didesnes Europolo galias naudoti pažangias technologijas ir analizuoti daugiau informacijos, kad būtų lengviau identifikuoti ryšius tarp įvykių ir įkalčių. Kartu svarstoma apie reikšmingą agentūros stiprinimą, įskaitant biudžeto augimą iki maždaug 3 000 000 000 eurų.
Privatumas ir kontrolė
Vis dėlto dalis ES pareigūnų įspėja, kad technologinis šuolis gali kelti rizikų europiečių privatumui. Kritikai pabrėžia, kad didėjant duomenų apimčiai ir analitiniams įrankiams, ypač svarbu aiškiai apibrėžti, kokius duomenis ir kiek laiko galima tvarkyti, bei užtikrinti, kad priemonės nebūtų taikomos pernelyg plačiai.
Europos Parlamento narė Fabienne Keller, dirbanti pilietinių laisvių ir teisingumo srityje, akcentuoja, kad stipresnis Europolas turi eiti kartu su demokratine kontrole ir tvirtomis apsaugomis.
„Mums reikia stipresnio Europolo, turinčio išteklių ir gebėjimų veiksmingai padėti nacionalinei teisėsaugai, tačiau tai privalo būti derinama su griežta demokratine priežiūra ir patikimomis pagrindinių teisių bei duomenų apsaugos garantijomis“, – sakė Fabienne Keller.
Duomenų priežiūros institucijų įspėjimai
Diskusijų centre atsiduria ir klausimas, ar kartu su Europolo įgaliojimų plėtimu pakankamai sustiprinama išorinė priežiūra. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Wojciechas Wiewiórowski teigia palaikantis technologijų naudojimą teisėsaugoje, tačiau pabrėžia, kad be aiškių priežiūros mechanizmų tai gali tapti silpnąja vieta.
Jo vertinimu, investicijos į agentūrą ir technologijas gali didinti saugumą, tačiau būtina aiškiai atsakyti, kas ir kaip prižiūrės išsiplečiančias Europolo galias. Priežiūros institucijos jau anksčiau kėlė klausimų dėl to, kaip tvarkomi duomenys ir ar praktikoje užtikrinami duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo terminų principai.
DI nusikaltimuose ir DI tyrimuose
Europolo atstovai akcentuoja, kad DI keičia nusikaltimų vykdymo būdus, o tyrėjams reikia įrankių, leidžiančių greitai atsirinkti svarbią informaciją iš didžiulių skaitmeninių duomenų kiekių. Tokios priemonės, teisėsaugos vertinimu, gali padėti efektyviau filtruoti įkalčius, susieti fragmentus ir operatyviau identifikuoti galimas grėsmes.
Kartu pripažįstama, kad teisėsauga veikia su griežtais teisiniais ribojimais, kurių nusikaltėliai nepaiso, todėl atsakas turi būti ir technologinis, ir teisinis. Kritikai tuo pat metu įspėja, jog technologijų plėtra neturi tapti pretekstu kaupti vis daugiau informacijos vien dėl to, kad tai techniškai įmanoma.
Artimiausiu metu dėl planuojamų pokyčių laukiama intensyvių politinių diskusijų, kuriose susidurs du prioritetai: didesnis saugumas ir tvirtesnė asmens duomenų apsauga. Nuo to, kaip bus subalansuotos šios kryptys, priklausys ne tik Europolo veiksmingumas, bet ir visuomenės pasitikėjimas DI pagrįsta teisėsaugos praktika.
Leave a Reply