Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiąs galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karių bazę. Jo komentaras nuskambėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė viešai signalizavo esanti pasirengusi priimti ilgalaikį amerikiečių karių dislokavimą NATO rytiniame flange.

Apie tai Trumpas kalbėjo atsakydamas į Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT žurnalisto klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pasiūlymą vertins ir neatmetė sprendimo dėl nuolatinio JAV karinio buvimo.

„Jie yra mano draugai, puikūs žmonės. Todėl mes tikrai į tai pažiūrėsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

Šie pasisakymai sutapo su Lietuvos premjero Mindaugo Sinkevičiaus žinute, kad Vilnius siekia nuolatinio JAV karių buvimo, atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir augantį hibridinių grėsmių foną regione. Lietuvos vadovai pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad atgrasymas Baltijos šalyse turi būti ne epizodinis, o nuoseklus ir prognozuojamas.

Premjeras nurodė Krašto apsaugos ministerijai įvertinti praktines galimybes ir pateikti konkrečias sąlygas, kurios būtų reikalingos nuolatinei JAV karių dislokacijai. Tokiose diskusijose paprastai vertinama infrastruktūra, priimančiosios šalies parama, mokymų poligonai, logistika, karių ir jų šeimų socialinės garantijos bei ilgalaikis finansavimas.

JAV karių buvimas Lietuvoje šiuo metu daugiausia grindžiamas rotaciniu principu. Skelbiama, kad spalio pabaigoje į Lietuvą turėtų atvykti apie 1 000 JAV karių devynių mėnesių rotacijai, o panašios rotacijos vyksta ir kitose regiono valstybėse, įskaitant Estiją bei Lenkiją.

Nuolatinė bazė reikštų kitą politinį ir karinį lygmenį: pastovesnę vadovavimo struktūrą, iš anksto planuojamas investicijas ir aiškesnį signalą atgrasymui. NATO po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprino rytinio flango laikyseną, tačiau atskirų valstybių sprendimai dėl nuolatinio sąjungininkų buvimo dažnai priklauso ir nuo dvišalių susitarimų.

Lenkijos precedentas regione

Lietuvos siekis derinamas ir platesniame regioniniame kontekste, nes panašias ambicijas jau anksčiau buvo kėlusi Lenkija. Pastarosiomis savaitėmis Varšuvoje viešai teigta, kad Baltųjų rūmų signalai dėl nuolatinės JAV bazės Lenkijoje yra palankūs, o tai kuria precedentą ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms.

Jei Lenkijoje būtų įtvirtintas nuolatinis JAV bazės modelis, tai galėtų tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip greičiau spręsti infrastruktūros, finansavimo ir priimančiosios šalies paramos klausimus. Kartu tai didintų JAV karinės architektūros tankį regione ir stiprintų sąveiką su NATO gynybos planais.

Vokietijos brigados faktorius

Lygiagrečiai Lietuva ruošiasi priimti ir Vokietijos brigadą, kurios dydis siektų apie 5 000 karių, o pilnas kovinis pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Lietuvos institucijos pabrėžia, kad šis projektas reikalauja spartaus karinės infrastruktūros plėtros, įskaitant bazes, poligonus ir logistikos sprendimus.

Vokietijai viešai pripažįstant personalo komplektavimo iššūkius, Lietuvos valdžia tvirtina laikysis įsipareigojimų pagal sutartus terminus. Tokie projektai gali tapti papildomu argumentu JAV, nes infrastruktūra, kuriama sąjungininkams, paprastai didina ir bendrą Lietuvos priimančiosios šalies pajėgumą.

Nors sprendimas dėl nuolatinės JAV bazės būtų politiniu požiūriu reikšmingas, jis paprastai nėra vieno pareiškimo klausimas. Tolimesni žingsniai priklausys nuo Lietuvos pateiktų sąlygų, dvišalių JAV ir Lietuvos susitarimų, Pentagonui aktualių pajėgumų poreikio ir platesnių NATO planavimo prioritetų.