Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į Šiaurės Atlantą ir Arkties kryptį, kur dalyvaus antrojoje NATO operacijos „Firecrest“ fazėje. Kartu su Danijos, Vokietijos ir Norvegijos jūrų pajėgomis siekiama sustiprinti Aljanso šiaurinį flangą, kuris pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių saugumo taškų Europoje.
HMS Prince of Wales yra vienas didžiausių Europoje pastatytų ir eksploatuojamų lėktuvnešių. Jo ilgis siekia apie 280 metrų, o vandentalpa sudaro maždaug 65 000 tonų, todėl šis laivas laikomas vienu galingiausių Karališkojo laivyno pajėgumų jūroje.
„Queen Elizabeth“ klasės galia
Šis laivas yra vienas iš dviejų „Queen Elizabeth“ klasės lėktuvnešių, kartu su HMS Queen Elizabeth sudarančių moderniausio britų jūrų smogiamojo kumščio branduolį. Šios klasės laivai pakeitė anksčiau eksploatuotus „Invincible“ tipo lėktuvnešius ir buvo sukurti veikti tiek nacionalinėse, tiek NATO operacijose.
Nors projektuojant svarstytas branduolinis variklis, pasirinktas įprastinis sprendimas: elektros energiją laive generuoja dujinės turbinos ir dyzeliniai generatoriai. Viena ryškiausių konstrukcinių ypatybių yra dvi atskiros antstato salos, padedančios efektyviau valdyti skrydžių operacijas ir laivo navigaciją.
Standartinėje komplektacijoje lėktuvnešis gali priimti iki 40 trumpam ir vertikaliam kilimui bei tūpimui pritaikytų orlaivių ir sraigtasparnių. Tai leidžia greitai prisitaikyti prie užduočių: nuo oro gynybos iki žvalgybos ir povandeninių grėsmių medžioklės.
Kas plaukia kartu ir kas laive?
Šiaurės Atlanto reise HMS Prince of Wales lydi eskadrinis minininkas HMS Dauntless, taip pat plaukia britų smogiamosios grupės štabo elementai. Tokia sudėtis rodo, kad misija orientuota ne į vieną laivą, o į pilną kovinį junginį, galintį veikti savarankiškai ir kartu su sąjungininkais.
Laive numatoma dislokuoti modernius naikintuvus „Lockheed Martin“ F-35B „Lightning“, priešpovandeninius sraigtasparnius „Merlin Mk4 Commando“ bei bepiločius „Malloy“. Toks derinys didina galimybes vienu metu vykdyti oro erdvės kontrolę, žvalgybą ir jūros komunikacijų apsaugą.
Kodėl šiaurė tapo prioritetu?
NATO šiaurinis flangas pastaraisiais metais įgavo strateginį svorį dėl saugumo situacijos Europoje ir augančios konkurencijos Arkties regione. Šiaurės Atlantas yra gyvybiškai svarbus maršrutas pastiprinimui į Europą, o Arkties kryptis svarbi tiek stebėjimui, tiek atgrasymui, ypač didėjant karinio aktyvumo ir pratybų intensyvumui.
Operacijoje „Firecrest“ akcentuojami keli tikslai: bendri mokymai, sąveika su sąjungininkais ir praktinis pasirengimas veikti sudėtingomis oro bei jūros sąlygomis. NATO tokio tipo misijomis siekia ne tik demonstruoti pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad įvairių šalių laivai bei aviacija galėtų veikti kaip viena sistema.
„Grįžtame į Arktį ir Šiaurės Atlantą, kad tęstume pirmojo etapo pasiekimus ir maksimaliai išnaudotume mokymų, veiksmų bei integracijos su NATO sąjungininkais galimybes“, – sakė Karališkojo laivyno komandoras Richardas Hewittas.
NATO vadovaujamos strateginės misijos kontekste HMS Prince of Wales vertinamas kaip svarbi atgrasymo ir greito reagavimo priemonė. Tokie laivai suteikia mobilų oro pajėgumą jūroje, o tai ypač svarbu regione, kuriame atstumai dideli, o infrastruktūra ne visada leidžia greitai perdislokuoti aviaciją sausumoje.
Leave a Reply