Sutrikimai Ormūzo sąsiauryje kelia LNG kainas: ribotos alternatyvos ir rizika Lenkijai bei regionui

Written by

in

Galimi trikdžiai Ormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankos LNG eksporto ribojimai išryškina pasaulinės dujų rinkos pažeidžiamumą. Energetikos analitikai perspėja, kad kainų šuolius lems ne vien pats sutrikimas, bet ir tai, kiek ilgai jis tęsis.

Oxford Institute for Energy Studies vertinimu, rinkoje šiuo metu yra nedidelė laisvų LNG skystinimo pajėgumų atsarga. Tai reiškia, kad užsitęsus tiekimo pertrūkiui pusiausvyrą greičiau atkurtų ne staigus pasiūlos didėjimas, o mažėjantis vartojimas ir importas.

Tiekimo grįžimas gali užtrukti

Institutas baziniame scenarijuje daro prielaidą, kad reikšmingesnis eksporto atsigavimas iš Persijos įlankos galėtų įvykti tik 2027 metais. Jei atsigavimas nusikeltų dar pusmečiui, pasaulinėje rinkoje atsirastų didelis dujų trūkumas, kurio kiti tiekėjai galėtų kompensuoti tik nedidele dalimi.

Tokiomis sąlygomis didžiausia korekcija persikeltų į paklausą: daliai šalių tektų mažinti importą, o pramonei ir energetikai taikyti taupymo priemones. Europai tai reikštų ir sudėtingesnį pasiruošimą kitam šildymo sezonui, nes brangstant žaliavai pildyti saugyklas tampa sunkiau.

Pasiūlos pusėje reakcijos galimybės ribotos: JAV LNG terminalai dažnai dirba beveik maksimaliai, todėl greito ir didelio eksporto šuolio tikėtis sudėtinga. Dalis papildomų krovinių teoriškai galėtų atkeliauti iš Australijos, tačiau to gali nepakakti, jei sutrikimai užsitęstų.

Ką tai gali reikšti Lenkijai ir regionui

Nors Lenkija pastaraisiais metais diversifikavo tiekimą, ji išlieka priklausoma nuo importo, o dujų vartojimas šalyje auga. 2025 metais Lenkijos dujų importas, Energetikos ministerijos duomenimis, augo 23 proc., pasiekdamas 213,5 TWh.

Svarbi importo dalis buvo suskystintos gamtinės dujos per Svinouiscės terminalą: jos sudarė 42,9 proc. viso importo. Dujos į Lenkiją plaukė ir vamzdynais, įskaitant Baltic Pipe, kuriuo tiekiamos dujos per Daniją ir iš Norvegijos, taip pat srautai iš Vokietijos ir Lietuvos.

Lenkijos vidaus gavyba 2025 metais siekė 40,7 TWh ir sudarė apie 17,7 proc. šalies suvartojimo. Tai reiškia, kad globalūs LNG kainų svyravimai ir konkurencija dėl krovinių gali tiesiogiai atsiliepti tiek sąskaitoms, tiek tiekimo planavimui visame regione, įskaitant kaimynines rinkas.

Analitikų išvada paprasta: net ir esant aukštoms kainoms, rinka ne visuomet greitai pasiūlo papildomų dujų kiekių. Tokiu atveju kainų mechanizmas ne panaikina trūkumą, o tik perskirsto, kam tenka mažinti vartojimą pirmiausia.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *