„General Motors“ (GM) iki 2028 metų planuoja pristatyti autonominio važiavimo greitkeliuose funkciją, tačiau bendrovė aiškiai sako neketinanti eiti „tik kamerų“ keliu, kurį pasirinko „Tesla“.
GM produktų vadovas Sterlingas Andersonas interviu „The Verge“ teigė, kad radaro atsisakymas savavaldžiuose automobiliuose yra sunkiai paaiškinamas sprendimas, nes jis „ignoruoja fiziką“.
Jo argumentas paprastas: kameros turi ribojimų, kurių neįmanoma apeiti vien programine įranga. Pavyzdžiui, jos negali „matyti“ per tankų rūką, o radaras geba matuoti momentinį greitį.
GM akcentuoja, kad papildomi jutikliai yra ne prabanga, o saugumo prielaida, ypač jei tikslas – sistema, kuri greitkelyje galėtų veikti taip patikimai, kad vairuotojas net galėtų miegoti.
2028 metų „Super Cruise“: radaras, lidarai ir kameros
GM planuojama atnaujinta „Super Cruise“ versija debiutuos 2028 metų „Escalade IQ“. Pasak S. Andersono, ji naudos ne vien kameras, bet ir radarą bei lidarą.
Vadovas aiškino, kad lidarai veikia panašaus bangos ilgio diapazone kaip matoma šviesa ir gali padėti „apmokyti“ kamerų sistemas greičiau ir tiksliau atpažinti situacijas kelyje.
Tuo metu radaras, anot jo, suteikia tai, ko vien kameros nepadaro: patikimesnį judėjimo įvertinimą sudėtingomis sąlygomis. Dėl to, jo teigimu, kelių jutiklių derinys turi akivaizdžių saugumo pranašumų.
„Tesla“ laikosi tik kamerų, kiti renkasi daugiau jutiklių
„Tesla“ jau kurį laiką laikosi kameras iškeliančio požiūrio, o jos vadovas Elonas Muskas yra kritiškai pasisakęs apie konkurentus, naudojančius lidarą.
Tačiau dauguma autonominio vairavimo kūrėjų papildomus jutiklius laiko būtinais saugumui. Pavyzdžiui, „Waymo“ neseniai viešai pabrėžė, kad vien kamerų nepakanka.
S. Andersonas, anksčiau vadovavęs „Tesla“ „Autopilot“ programai ir vėliau prisidėjęs prie autonominio vairavimo startuolio „Aurora“ įkūrimo, tvirtina: daugiau jutiklių – ne tik geriau, bet ir būtina, jei siekiama patikimo savarankiško važiavimo.
Kaip GM įsivaizduoja perdavimą vairuotojui
GM tikslas – autonominė greitkelių sistema, kuri nevirstų įprasta pagalbine technologija, staiga prašančia vairuotojo perimti vairą „čia ir dabar“.
Pasak S. Andersono, tai neturėtų būti chaotiškas „tu vairuoji – dabar aš – ups, neatpažįstu situacijos“. Vietoje to planuojamas „grakštus“ atgalinis skaičiavimas: vairuotojui būtų pranešta, kad perimti kontrolę reikės, pavyzdžiui, maždaug po 10 minučių.
Jei vairuotojas neperimtų valdymo, automobilis, anot jo, turėtų saugiai pasitraukti nuo greitkelio ir sustoti užvažiavime, kol žmogus galės vėl valdyti transporto priemonę.
Leave a Reply